Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Klonų fabrikas (6 dalis) 0

by


2013-06-27

Detective

Tai paskutinė Klonų fabriko dalis, pirmąją galite rasti čia, penktąją – čia

Reindžeris iš šoko iš burbulo ir prišoko prie pirmo pasitaikiusio klono:
– Nusirenk maikutę!
Iš kito burbulo iš šoko piktas Sidonas:
– Taip nesąžininga! Tu turėjai žūti pirmas! – Gerardas užsimojo kumščiu.
– Kaunantis virtualiose dvikovose, katapultavusis duoda 25 sekundes gyvenimo. Šitą turėjai žinoti! Jeigu tau gaila praloštų pinigų, pasilik juos sau.
Sidonas nuleido kumšti.

– Apsisuk, – sukomandavo Milininis klonui ir pažvelgė į jo serijos numerį.
number
– Dieve mano, koks aš buvau kvailys! – sušuko reindžeris ir išbėgo treniruoklių salės, po akimirkos grįžo ir pasakė klonui – Gali apsirengti ir eiti ten, kur planavai eiti.
Išbėgęs į koridorių jis išsitraukė telefoną:
– Alfai susirask psichologę ir atsivesk į laboratoriją.
Koridoriuje iš priekio atėjo Loreina:
– Norėjau jus pasveikinti su įspūdinga pergale.
– Gerai, kad jūs čia, einam su manim į laboratoriją.

*****

Laboratorijoje susirinko penki žmonės: mokslininkė Tania Krošnova, psichologė Selina Vingri, daktarė Loreina Denison, o taip pat Blankas bei Milininis.
– Kiek skiriasi vieno klono DNR nuo kito? – paklausė reindžeris.
– Tarp bet kurių dviejų stotyje esančių klonų, nesvarbu ar tai dar augantis cilindre, ar vyresniosios kartos atstovas sutapimas yra 90%, – atsakė Krošnova. – Jeigu išsirinksite du konkrečius egzempliorius sutapimas gali būti ir didesnis.
– Taigi jūs neturite jokių priemonių kaip atskirti vieną kloną nuo kito?
– Ne. Todėl ir naudojam tatuiruotes ant kairio peties.
– Žudikas yra klonas.
– Negali būti! – kartu paprieštaravo Tania ir Selina.
– Kodėl?
– Jų psichologinis modelis, neleidžia žudyti savo brolių, – paaiškino Selina. – Tai viena iš priemonių, siekiant išlaikyti būrio vienybę ir apsisaugo nuo klonų panaudojimo prieš mus pačius.
– Gudru, bet aš tvirtinu, jog šiuo atveju jūsų apsauga nesuveikė.
– Ir kaip jūs tai ketinate įrodyti?
– Reikia paskelbti klonams, jog žudikas yra vienas iš jų.
– Taip negalima!
– Ir pasakyti, – tęsė reindžeris nekreipdamas į psichologės prieštaravimus. – Kad mes radom žudiko DNR. Rytoj mes laukiam atgabenamo specialaus aparato, kuris padės nustatyti tikrąjį žudiką, todėl visi klonai turės praeiti patikrinimą. Arba paskelbsite jūs, arba tai padarysiu aš pats.
– Gerai, aš paskelbsiu, – sutiko Loreina.
– Viena iš jūsų yra prisidirbusi. Ir kai mes sulaikysime kloną su įkalčiais, o aš tikiu, jog būtent taip ir atsitiks. Laukiu jūsų prisipažinimo – pasakė Milininis ir išėjo. Paskui jį iš laboratorijos išbėgo ir Blankas.
– Kur mes dabar einame? – paklausė seržantas.
– Einame pasikalbėti su su Džesiu.
– Tu anksčiau sakei, jog daktarė nėra įtariamoji.
– Jinai ir nėra, tiesiog eidamas koridoriumi sutikau, pagalvojau, kad labai tiks prie kompanijos.

*****

Šerdyje šalia Džesio stalo pasistatę kėdes sėdėjo Milininis ir Blankas.
– Taigi, apie DNR tikrinimą jūs melavote? Kodėl? – paklausė administratorius.
– Žudikas norėdamas išvengti patikrinimų turės imtis kokių nors veiksmų, – aiškino reindžeris.
– Kokių veiksmų?
– Įvairių. Pavyzdžiui pabėgti iš stoties. O nusileidimo platformoje kaip tik stovi pilnai paruošta skrydžiui jachta.
– O jam jachta išskristi nepavyks, nes?
– Aš paprašiau įgulos, šią naktį budėti jachtoje ir kai tik klonas pabandys ją užimti bus sugautas.
– Bet juk apie įtarimus buvo pranešta gerokai anksčiau, kodėl jis tarkim nesiruošė bėgti prieš vakarienę?
– Mokytojai laiko klonus užimtus pamokose, bandymas išeiti iš pamokos iš karto atkreiptų dėmesį ir sukeltų įtarimus. Taigi, klonas turėjo palaukti iki 22 valandos, kai visi eina miegoti. Ir tikėtis, jog niekas nepastebės, jo dingimo nakties metu.
– Bet mes esame pasiruošę ir jo lauksim. Kiek ilgai reikės laukti?
– Nežinau. Tai turi atsitikti kažkuriuo momentu tarp 22 ir 6 valandos.
– Ar dažnai taip laukiate?
– Daugiau nei pusė darbo yra laukimas.
– Jūsų darbas baisiai nuobodus, – atsiduso Kormakas . – Turiu pasakyti, jog sėdėti be priedų, kažkaip keista… Darbas lėtas, neefektyvus, grafika siaubinga…
Kelias minutes stojo tyla, girdėjosi tik administratoriaus barškinama klaviatūra.
– Turiu gerų naujienų, – pasakė Džesis. – Du klonai pajudėjo.
– Kokie klonai?
– AF1043 ir AE2088.
– Surask kamerą, mums reikia vaizdo.
Netrukus monitoriuje pasirodė iš nugaros nubėgantis vienas klonas. Klonas dingo iš pirmos kameros vaizdo, bet netrukus antra kamera parodė panašų vaizdą.
– Jis greitai bėga, aš nespėju taip greitai surasti kamerų, – pasiskundė Kormakas.
– Kur jis bėga? – pasiteiravo reindžeris.
– Į platformą, bet į kitą pusę nei pastatyta jūsų jachta.
– Ar platformoje yra daugiau kosminių laivų? – paklausė Blankas
– Yra pilnai paruošti mokomieji naikintuvai. Šiandien, o gal rytoj… Nežinau… Turėjo prasidėti mokymai tikrame kosmose.
Alfas pašoko ir išbėgo iš šerdies.
– Kas jam atsitiko? – nustebo administratorius.
– Bėga sulaikyti klono, – paaiškino Milininis.
– O jūs nebėgsit?
– Ne, o kam?

*****

Nors Alfas ir bėgo išvisų jėgų, tačiau atbėgus klonas jau buvo spėjęs iššokti į naikintuvą ir išvažiuoti į starto poziciją. Nieko nelaukdamas Blankas taip pat į šoko į naikintuvą ir pradėjo starto procedūrą.
– Užsisekite saugos diržus, – pareikalavo borto kompiuteris.
Seržantas įvykdė reikalavimą, apsidžiaugęs kompiuteris pranešė:
– Laivas perkeliamas į starto poziciją, vykdoma dehermetizacija. Jūsų greitis per mažas sėkmingam startui. Rekomenduojame pavėlinti starto procedūrą.
Alfas ignoravo kompiuterio rekomendacijas ir išspjovus naikintuvą į kosmosą nuspaudė busterio mygtuką bandydamas tuoj pat priartėti prie priekyje skrendančio klono. Nelaukdamas kol bėgantysis jį pastebės, Blankas patikrino taikymo sistemą ir tuoj pat ėmėsi apšaudymo. Tai pastebėjęs klonas atliko suktuką ir staigiai nėrė žemyn. Alfo nelaimei klonas stimuliatoriuje praleido gerokai daugiau laiko už jį, todėl netrukus jau seržantas buvo klono taikiklyje. Blankui nepavyko taip puikiai manevruoti, todėl ilgai laukti nereikėjo, kai borto kompiuteris pranešė:
– Jūs esate pašautas, gražinimas į kosminę stotį.
– Kas per velnias? – supyko Alfas. – Kompiuteris tvirtina, jog aš pašautas, nors pats gerai matau, jog abu varikliai yra sveiki. Darykit ką nors!
– Ką mes darysim? – pasiteiravo Džesis.
– Lauksim, – atsakė reindžeris.
– Jūsų darbas mane užknisa juodai.
Klonas pamatęs, jog daugiau nebėra persekiotojų grįžo į savo iš anksto suplanuotą trasą, bet netrukus ir jis išgirdo kompiuterio perspėjimą:
– Jūs palikote kosminės treniruotės erdvės ribas, jeigu negrįšite atgal, busite gražintas į stotį.
O po kelių minučių ir dar vieną pranešimą:
– Jūs esate gražinamas į stotį.

*****

Jachta pakilo iš Itestapo Toros kosminės stoties ir nuskrido tolyn.
Milininis iš šaldytuvo išsitraukė alaus butelį, atsikimšo ir įsitaisė prie stalo. Alfas irgi įsitaisė prie stalo priešais reindžerį.
– Tai ką tu sužinojai pas tritonus? – pasiteiravo seržantas.
– Teisingas klausimas būtų: ką aš žinojau iš anksto apie tritonus? Tritonai yra labai sociali rasė gyvenanti šeimomis po kokius tris šimtus individų. Šeimos dažniausiai dar buriasi į grupes po kokias penkias, dešimt šeimų vienoje grupėje.
Kita tritonų savybė, kad jie yra baisus tinginiai. Seniau jie turėjo rūpintis maistu, išgyvenimu, kova su priešais. Bet kai susitiko su žmonių rase, suprato, jog tam tikrus darbus už juos mielai atliks žmonės už tam tikrą atlygį.
Žmonės labiausiai vertina pinigus, tai kaip jų gauti? Tritonų vyriausybė atliko studiją ir įkūrė daugybę korporacijų, kuriose išimtinai dirba tik žmonės. Kitaip sakant schema yra tokia: žmonės sukuria produktą, kurį pardavus gaunami pinigai samdyti žmones patarnauti jų gimtojoje planetoje.
Prekyba klonais turbūt būtų pats pelningiausias iš visų verslų, jeigu ne per daug griežtas Sąjungos reguliavimas. Tačiau tritonams priklauso ir daugybė kitų verslų.
Kadangi, dirbti tritonams nebereikia, jie gali pasinerti į savo pomėgius, kurie dažniausiai yra įvairios meno formos, filosofija arba tiesiog malonumo siekimas.
Labai įdomu, jog tritonai savo santvarkoje neturi kalėjimo. Nusikaltėliai dažniausiai grupėje po tris išsiunčiami toli nuo gimtosios planetos vadovauti jų kompanijoms. Dažniausiai tremtyje jie būna tol kol juos pakeičia kiti nusikaltėliai. O tai yra pakankamai ilgas laikotarpis, nes rasė tinginti ką nors veikti, taip pat tingi ir nusikalsti.
Galbūt nepastebėjai, jog visuose koridoriuose ir net gi visuose patalpose yra įmontuotos kameros, bet jos neveikia. Pačioje pradžioje tritonai sakė, jog dėl kažkokio „privatumo papročio“, bet tai yra melas. Jie turi tiek vietos, kad galėtų visos stoties visų kamerų įrašus saugoti mėnesį, gal net ilgiau, bet vietoj to serveriai užgrūsti ateivių pornografija.
– Negi Džesis nieko apie tai nežino, jis juk administratorius?
– Aš manau, kad jis dar net gi labai gerai žino ir jam ant to nusispjauti. Gal netgi paprašė pakelti algą, šito nepatikrinau.
– Ar mes neturėjome su savim pasiimti klono žudiko?
– Klonas – ne asmuo – jis neturi teisių. Jeigu kažkokiu būdu kėdė užkrenta ant tavo puoduko ir jį sudaužo, tu juk nesodini kėdės į kalėjimą?
– O kaip jūs supratote, kad klonas yra žudikas?
– Matai, pats keisčiausias dalykas buvo pašalinta numerio tatuiruotė. Kam to gali reikėti? Ir tik pamatęs kaip ta tatuiruotė atrodo, supratau, jog bet kurį skaičių galima pakeisti į aštuonetą, o raidę F į raidę E. Kadangi klonas žudikas norėjo greičiau pabėgti iš stoties ir pradėti savo gyvenimą. Tik aš nesitikėjau, kad vienetą galima pataisyti į dvejetą.
O priežastis tu jau žinai. Tania Krošnova nusprendė uždarbiauti dar ir iš šono ir patobulinti labiau klonus pagal klientų pageidavimus, kurie neatitinka standarto. Bėda ta, jog sodinimo dieną, ją kažkas sutrukdė ir moteris nepastebėjo, kur pateko jos patobulinimas. Kaip žinai, vyriausybė leidžia parduoti tik 100 klonų per metus, taigi patobulinimo numeris turėjo būti didesnis už 2400, bet taip neatsitiko.
– O ar mes neturėtume tuomet suimti Tanios Krošnovos?
– Teisiškai kalbant jinai nepadarė nusikaltimo, tik darbo kodekso pažeidimą, todėl sprendimą turi priimti darbdavys.
– O kas bus su klonų?
– Ironija – klonas, kuris norėjo patirti gyvenimą, greičiausiai niekada daugiau nepaliks stoties. Greičiausiai jau dabar daktarė daro skrodimą.

2011-06-11
———-
Autoriaus komentaras

Originalus apsakymas buvo parašytas kaip kūrinio „Įdiegimas“ antras skyrius. Deja, kūrinio leidėjas nenorėjo publikuoti, dėl per silpnos kulminacijos. Ačiū jam už atsakymą, nes paprastai leidėjai net ir tiek laiko nesivargina gaišti.
Kūrinys buvo įkvėptas Volkerio Teksaso reindžerio ir Žvaigždžių karų. Kas turbūt pasidaro gana akivaizdu skaitant.
Pirmame skyriuje Alfas Blankas yra priimamas į darbą policijoje ir priskiriamas patyrusiam vilkui – reindžeriui Leonidui Milininui, kuo jis, savaime suprantama, neapsidžiaugia.
Šio kūrinio penktoje dalyje aprašytas Leonido žaidimas prieš klonus yra visiškai nereikalingas apsakymo prasme, tačiau viso romano atveju leido suprasti reindžerio charakterį bei pilotavimo talentą.
Taisant šį kūrinį manęs niekaip neapleido mintis: „Juk aš dabar rašau geriau ar ne? Geriau?“
Bet spręskite jūs.