Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Klonų fabrikas (5 dalis) 1

by


2013-06-24

Detective

Klonų fabriko pirmąją dalį galite rasti čia, ketvirtąją – čia

Alfas įžengė į šaudyklą. Taikiniai kabėjo kitoje salės pusėje priešais duris. Kiekviena taikymosi pozicija buvo atitverta kolonomis nuo kaimynų, o barikada-spintelė neleido nueiti iki taikinio. Kairėje prie stalo sėdėjo vyras ir išsiardęs ginklą valė jo dalis. Sienas puošė daugybė skirtingų ginklų pradedant nuo senovinių pistoletų, medžioklinių, automatų ir net gi vienas raketsvaidis.
– Kovotojas Nolanas Debruleris, seržante, – prisistatė vyras nepakeldamas akių nuo ginklo.
– Aš galvojau, kad klonus mokote, šaudyti elektrošokiniais ginklais, o ne šratiniais, – Blankas parodė ranka į vieną ginklą kabantį ant sienos.
– Mokom visko. Elektrošokas nežudo, tai policijos ginklas. Pagrindiniai klonų ginklai yra lazeriniai.

Nolanas atsistojo, priėjo prie barikados-spintelės, atsidarė duris išsiėmė šovinių dėžutę, ir popierinį taikinį. Taikinį pakabino į rėmą ir paspaudęs mygtuką nusiuntė jį kitą salės galą. Užsitaisė šautuvą, prisitaikė ir šovė. Paspaudęs mygtuką atsisiuntė taikinį atgal – kulka pataikė tiesiai į taikinio centrą. Debruleris nuėmė taikinį, suvyniojo ir numetė į krūvą, prie stalo. Iš spintelės išėmė kitą taikinį, pritvirtinęs jį nusiuntė į kitą salės galą.
– Imkit seržante, pabandykit, – pasakė Nolanas paduodamas ginklą Alfui. – Tikras ginklas, tai ne koks policininko elektrošokas.
Blankas prisitaikė ir iššovė. Debruleris paspaudė mygtuką ant kolonos sienos, kuri parodė išdidintą taikinio vaizdą: Alfas pataikė į kampą už nupiešto apskrito taikinio ribos.
– Jūs neatsižvelgėte į atatranką ir vėją, seržante, – paaiškino kovotojas.
– Kokį dar vėją uždaroje patalpoje?!
– Stengiamės sukurti kiek galime realistiškesnes sąlygas. Bandykite dar kartą.
Blankas prisitaikė ir šovė. Nolanas pažvelgė į padidintą taikinio vaizdą ant kolonos: Alfas pataikė ant centrinio apskritimo linijos.
– Neblogai, greitai mokotės, ar norėtumėte pabandyti kitą ginklą?
– Aš čia atėjau ne to. Ar pas jus neturėtų vykti mokymai?
– Vyresniajam kursui, pagrindiniai mokymai baigėsi. Dabar turėtų vykti treniruotės planetoje apačioje… Bet dėl įvykio tritonai uždraudė visiems išvykti iš stoties. Nuo septinių iki dešimtos vyksta apmokymai jaunesniajam kursui. Tuomet aš laisvas iki tryliktos valandos. Ir vėliau dar dvi valandos jaunesniajam kursui.
– Ar visuomet čia būnate vienas?
– Ne, kartais ateina kiti laisvi darbuotojai pašaudyti.
– O 84 dieną buvote vienas?
– Ne, iš viso nebuvau čia. Nusprendžiau pamiegoti laisvu laiku.
Alfas nuėjo prie stalo ir pakėlė vieną taikinį iš krūvos gulinčių prie stalo, išvyniojo: kažkas šaudė tiksliai į centrą stambaus kalibro ginklu. Pakėlė kitą taikinį išvyniojo ir nustėro: sušaudytame taikinyje buvo pavaizduotas tritonas.
– Tai jūsų darbas? – pirktai paklausė Blankas.
– Kodėl iš karto mano? Žmonės mėgsta pašaudyti į šokinėjantį ateivį.
– Kaip suprasti „šokinėjantį ateivį“?
– Į judantį taikinį pataikyti žymiai sunkiau.
– Ar suprantate ką jūs darote?
– Nusiraminkit seržante, niekas čia neplanuoja žudyti darbdavių, žmonės tiesiog nori pasilinksminti.
– Tik žmonės, o klonai ne?
– Tie emociniai kastratai? Aišku, kad ne.
– Šitą aš pasiimsiu ir man reikia pavardžių, – piktai pasakė seržantas.

*****

Milininis atėjo į valgyklą ir atsisėdo šalia Blanko. Alfas pasilenkė ir paklausė:
– Apie ką jūs kalbėjote, kad aš turėjau išeiti?
– Yra dalykų, kurių geriau nežinoti.
– Pavyzdžiui? – nenustygo seržantas.
– Ateiviu seksas, patikėkim manim, tai šlykštus dalykas.
– Ar tai ką sužinojai buvo naudinga tyrimui?
– Galbūt. Papasakosiu vėliau, čia per daug ausų. O kaip sekėsi tau?
– Įtraukiau dar keletą žmonių į įtariamųjų sąrašą.
– Mažyli, aš nežinau kaip toje planetoje, kur tu užaugai, bet didžiajame pasaulyje žmonės dažnai nekenčia vieni kitų, mušasi, pešasi, meluoja, bet žudo retai.
– Aš turiu vieną teorija. O kas jeigu tikslas buvo ne klonas. Tikslas kuris nors darbuotojas arba net gi pats stoties valdytojas.
– Tai kam tuomet žudyti kloną?
– Treniruotė. Sistemos išbandymas. Stebi kaip reaguoja darbuotojai, kokių priemonių imasi.

*****

Iš karto po pietų prie Milininio priėjo Gerardas Sidonas:
– Girdėjau, kad reindžerių parengimas žymiai geresnis nei bet kurių kitų pareigūnų.
– Galbūt.
– Ar galėtumėte atskleisti, kas buvo jūsų instruktorius?
– Gyvenimas.
– Jūs rimtai?
– Visiškai.
– Ar pasirengęs pademonstruoti klonams savo aukštąjį pilotažą?
– Žinoma, jeigu tik leisite įsikelti savo aplinka. Korpusas turi gerokai detalesnes, nei skirta standartiniams mokymams.
– Gerai. Aš pagalvojau, kad galbūt vieno žmogaus pasirodymas gana nuobodus reikalas. Gal vienas prieš vieną? Aišku, jeigu jūs išdrįsite.
– O gal padarome dar įdomiau? Lažinamės iš metinės jūsų algos?
Gerardas kilstelėjo antakius iš nuostabos, bet mintyse pagalvojęs kokią sumą gali laimėti sutiko. Vyrai įėjo į treniruoklių salę. Milininis pažvelgė į salėje esančius burbulus ir paklausė:
– Kiek jų čia yra?
– Penki šimtai vienas.
– Tai kam juos laikyti tuščius?
– Sakote 250 prieš 250?
– Ne, vienas prieš penkis šimtus.
– Jūs per daug pasitikite savo jėgomis, klonai čia paruošiami tikrai gerai.
– Aš tuo nė kiek neabejoju.
– Ir jūs vis dar norite lažintis iš pinigų?
– Aišku, juk taip įdomiau, ar ne?
– Jūs tuo tikras? Vis tik penki šimtai, o ne vienas priešininkas.
– Aš visiškai ramus.
– Jūs per daug pasikėlęs.

*****

Milininis patikrino virtualaus naikintuvo sistemas, jos funkcionavo puikiai, tiesa, kitaip ir būti negalėjo.
– Supažindinkite su aplinka, – pasigirdo Gerardo balsas.
– Gyvenimui tinkanti planeta. Du užminuoti asteroidų žiedai. Ir susprogdinta kosminė stotis. – atsakė reindžeris. – Nieko ypatingo. Ginkluotė dvigubas lazeris ir dešimt persekiojančių raketų.
– Mes nenaudojam persekiojančių raketų mokymuose.
– Už tai mes naudojam.
Leonidas išjungė variklį ir naikintuvas nudreifavo prie asteroido.

*****

Tie kas nedalyvavo veiksme viską galėjo stebėti ant sienos sporto salėje ar kitoje patalpoje. Tie, kurie stebėjo veiksmą per savo asmeninius kompiuterius galėjo pasirinkti iš kelių tūkstančių stebėjimo pozicijų: planetos, stoties, asteroidų, bet kurio piloto kabino ar trečiojo asmens. Bendrosios transliacijos režisieriumi tapo kompiuteris, jis stengėsi parinkti aktualiausias vietas, kuriuose vyksta veiksmas taip pat nepraleisti nei vieno sprogimo. O sprogimų buvo daug.

*****

– Kur jūs slepiatės reindžeri? – paklausė Gerardas. – Aš jau antrą ratą aplink planetą skrendu.
– Aišku, kad asteroidu žiede, ieškau aukso, – atsakė Milininis.
Priekyje visai netoli asteroido už kurio slėpėsi Leonido naikintuvas praskrido būrys priešininkų. Reindžeris įjungė variklius ir patikrinęs taikymosi sistemą paleido pliūpsnį lazerinių šovinių. Vienas po kito sprogo keletas naikintuvų. Pirmosios aukos iškrito iš žaidimo.
Milininis persirikiavo į šoną nuo sprogimo vietos ir pasislėpė tarp dviejų asteroidų. Jam laukti ilgai nereikėjo. Sprogimą užfiksavę klonai pradėjo plūsti iš visų pusių. Pirmieji atskridę po vieną taip pat gavo dozę ugnies ir buvo išvesti iš žaidimo, tačiau netrukus pasirodė didžiulis priešininkų būrys ir reindžeris norėdamas likti gyvas turėjo pasitraukti gilyn į asteroidų žiedą.
Asteroidų žiedas yra nuostabus dalykas. Priešininkai negali skirsti plačia linija ir apšaudyti, nes dėl asteroidų yra priversti nuolatos koreguoti savo trajektoriją. Priešininkai negali skirsti per daug arti, nes priekyje esančiam naikintuvui netikėtai pasitraukus aukštyn ar žemyn, prieš jų nosį gali išdygti asteroidas.
Užminuotas asteroidų laukas yra dar įdomesnė istorija. Priskridus per daug arti prie minos jinai sprogsta ir, jeigu laivo neapgadino tiesioginis sprogimas, tikrai nereikia skubėti džiaugtis. Sprogimo sukelta banga išjudina asteroidus įvairiomis kryptimis, kurie judėdami daužosi tarpusavyje. Laivas iki sprogimo skridęs tarp dviejų didelių asteroidų atsiduria nepavydėtinoje padėtyje su maža tikimybę išgyventi.
Kita vertus nereikia didelio asteroido. Net ir mažiukas akmenukas sprogimo metu įgavęs didelį pagreitį atsitrenkęs į jautresnę naikintuvo vietą gali sukelti problemų.
Skrendant asteroidų lauke geriausia judėti nedideliu greičiu, atsargiai. Atsargiai numušinėjant mažus asteroidus ir aplenkiant didžiuosius. Tiesa, sprogus minai, jeigu norite išgyventi, pamirškite atsargumą.
Milininis kairėje pusėje pamatė du sprogimus vieną po kito ir visu greičiu nėrė žemyn. Sprogimas greičiausiai iš žaidimo pašalino keletą klonų, bet po sprogimo pajudėję asteroidai turėtų pašalinti du kart daugiau. Nebuvo prasmės slapstytis. Lazeriu tirpdydamas visas pasitaikančias kliūtis ir bėgdamas kuo toliau nuo sprogimo epicentro kelis kartus vos spėjo išsisukti nuo didelių asteroidų, kurie paliko autografus ant naikintuvo korpuso.
Išnėręs į atvirą lauką tarp pirmo ir antro asteroidų žiedo reindžeris pasijautė tarsi nuogas. Iš pradžių galvojęs skirsti iki antro asteroidų žiedo, pamatęs kiek klonų sėkmingai įveikė išbandymą, jų buvo gerokai per daug, Milininis apsigalvojo ir apsisukęs nėrė atgal tarp besitrankančių asteroidų. Pirmosios sprogimo bangos sukeltas judėjimas jau po truputi rimo.
– Kaip tavo armija? – pasiteiravo reindžeris.
– Šiek tiek apibyrėjusi, – atsiliepė Sidonas. – Bet mes vis tiek prikirpsim tave.

*****

Milininis dideliu greičiu įlėkė stoties koridorių, sparnais įsiremdamas jį jo sienas ir keldamas žiežirbų lietų. Paskui skrendantys klonai nebuvo tokie tikslūs ir rėžėsi į stoties konstrukcijas iškrisdami iš žaidimo.

*****

Reindžerį vijosi didelis būrys naikintuvų negailėdamas ugnies, neturėdamas kur dėtis Milininis dideliu greičiu į skriejo į planetos atmosferą ir išjungė variklius, naikintuvas ėmė kristi žemyn tarsi meteoritas.
– Niekas neskrendant į planetą, – sukomandavo Gerardas savo komandai, tačiau kai kurie klonai jau buvo spėję panerti į atmosferos sluoksnius.
– Teisingas mąstymas, – pagyrė Leonidas savo varžovą. – Jeigu būtų realybė, tai nusileisčiau planetoje ir gyvenčiau, kol jūs kosmose išmirtumėte badu.
– Neatlikę šito manevro, turės maždaug du kartus daugiau kuro nei tu.
Milininis atsisegė saugos diržus ir kiek leido virtualaus naikintuvo kabina, atsistojo ir pasirąžė.
Ant valdymo pulto atsirado Nolano holograma:
– Jūs iš mūsų tyčiojatės?
– Senai skraidžiau, atpratęs.
Reindžeris įsitaisė kėdėje, prisisegė saugos diržus ir apvertė naikintuvą 180 laipsnių. Įjungė variklius, ir nuspaudė busterį iki galo. Naikintuvas kriokdamas šovė į viršų. Leonidas užgulė taikiklį ir ėmė numušinėti jį besivijusius klonų naikintuvus, keli priešininkai bandydami pabėgti iš ugnies linijos susidūrė.

*****

Milinis žiūrėjo į savo laivo valdymo pultą: kuras beveik baigėsi, vienas variklis net išjungtas degė atvira liepsna, o lazeriniai šautuvai buvo perkaitę paskutinės atakos metu. Laivas dreifavo asteroidu žiede.
– Alfai girdi?
Ant valdymo pulto atsirado Blanko holograma:
– Aš čia.
– Aš turėjau pusantros valandos laiko nieko netrukdomas pagalvoti. O kas jeigu žudikas nebuvo šios stoties darbuotojas?
Ant valdymo pulto atsirado admirolo holograma:
– Vyrai, jūs kalbate viešame kanale.
– Dėkui admirole, užsimiršau, – pasakė reindžeris ir persijungė į privatų kanalą.
– Kodėl taip manai? – pasiteiravo seržantas.
– Dėl dingusios apyrankės. Galbūt stotyje apsigyveno koks nors svetimas, turėdamas apyrankę gali laisviau judėti po stotį.
– O kaip tuomet paaiškintumėte nutrintą klono odą?
– Tai likom dviese – konstatavo Gerardas viešame kanale. – Už baikime viską.
Sidono naikintuvas atsirado už nugaros, tačiau nosį nukreipęs į kitą pusę ir nepastebėjo reindžerio.
„Ką gi užbaikim viską“- pagalvojo Leonidas žiūrėdamas į miną dreifuojančią priekyje. Reindžeris iššovė raketą ir prieš pat jai susiduriant su mina, paspaudė katapultacijos mygtuką.
Sprogusi mina pusiau perplėšė naikintuvą, kurio dalys didelių greičių rėžėsi į Gerardo naikintuvą prispausdamos jį prie asteroido. Asteroidų judėjimas sukėlė dar keleto minų sprogimą. Sidonas iškrito iš žaidimo.
Katapultavęsis su kėdė Milininis nulėkė už asteroido, kuris stumtelėtas sprogimo bangos pagavo į savo glėbį reindžerį ir artėdamas prie kito asteroido ruošėsi jį sutrinti.
Žaidimas baigėsi.


Comments

  1. […] Tai paskutinė Klonų fabriko dalis, pirmąją galite rasti čia, penktąją – čia […]