Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Klonų fabrikas (2 dalis) 0

by


2013-06-10

Detective

Klonų fabriko pirmąją dalį galite rasti čia

Atsidarė šerdies durys ir į patalpą į ėjo stambus neaukštas vyras ilgais plaukais surištais gumyte. Jis vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos kombinezoną su daugybę kišenių. Pastatęs į lentyną įrankių dėžę kreipėsi į jo laukiantį žmogų:
– Stoties tarnautojas Neilas Harelis.
– Reindžeris Leonidas Milininis.
– Džesis parašė, kad turiu ateiti pasikalbėti, ar tai su jumis?
– Taip. Ar tai jūs radote klono kūną?

– Taip. Sakykite, ar jūs ne prieš, jeigu apklausos metu aš dirbsiu savo darbus?
– Gerai.
Neilas pasiėmė kitą dėžę ir dar kažką iš lentynos ir išėjo į koridorių. Kiek paėjęs pakėlė koridoriaus grindis. Pasistatė įrankių dėžę, atsidarė ir kažką suspaudė, dėžės dangtyje esančiame kompiuteryje.
– Pažymėjau, kad koridorius užimtas, – paaiškino Neilas. – Tai apie ką norėjote pasikalbėti?
– Kur radote klono kūną?
– Aš jums parodysiu, – tai pasakęs Harelis, atsargiai įkišo galvą pro pakeltas grindis ir apsidairė. – Kai kurie robotai laksto milžiniškais greičiais, labai nemalonu būtų su jais susidurti… Stengiuosi elgtis atsargiai.
– Gal tuomet galėtumėte papasakoti visą savo 84 dieną?
– Žinoma, – pasakė Neilas ir įšoko į skylę grindyse, išlindęs iki pusės pasiėmė savo įrankių dėžę ir dingo po grindimis. – Sekite paskui mane, kai nulipsite uždarykite grindis.
Milininis gūžtelėjo pečiais ir nušoko į skylę grindyse. Po grindimis buvo tokio pačio pločio patalpa kaip ir koridorius, tačiau labai maža, todėl reikėjo eiti keturiomis. Reindžeris uždarė grindis ir nurėpliojo paskui savo pašnekovą, kuris tuo tarpu atsigulęs ant šono atsisuko vieną patalpos kraštą ir pradėjo ten kažką krapštytis.
– Tai ką jūs norėjote sužinoti? – pasiteiravo Harelis.
– Papasakokite apie 84 dieną.
– Turbūt jau supratote, kad aš mechanikas. Aš visą laiką ką nors taisau. Darbo čia daugiau nei laiko jį atlikti. Pasakysiu tik tarp mūsų. Stotyje maždaug 30% įrangos reikalauja remonto. Kai pradėjau dirbti prieš penkis metus buvo apie 35%. Bet niekas niekada to nepastebėjo, nes išnaudojama nedaugiau nei 60% visos stoties pajėgumų…
Ko jūs manęs klausėte? Teisingai, apie 84 dieną. Tą dieną iš ryto dirbau platformoje, reikėjo sutaisyti naikintuvus. Klonų apmokymai turi prasidėti rytoj, bet greičiausiai jie bus nukelti, dėl šito įvykio. Valdytojas nenori nieko išleisti iš stoties, kad nepabėgtų nusikaltėlis.
Taigi, taisiau naikintuvus iki dvylikos maždaug. Pusę pirmos visuomet einame pietauti, todėl visus rytinius darbus stengiuosi baigti iki to laiko. O tą dieną grįžau, palindau po dušu dar prieš pietus. Žinote, tie naikintuvai… Visas išsitepaluoji, kai prie jų lendi… Ir dar prieš pietus pamačiau, jog vienas tunelis dega raudonai. Raudonai reiškia, jog buvo užimtas ilgiau nei reikėtų. Taigi, po pietų nusileidau patikrinti kas yra ir radau ten kloną.
– Tunelis, tai yra čia po grindimis?
– Taip.
– Tęskite.
– Į klono kūną, buvo atsitrenkę tris ar keturi robotai negalintys pravažiuoti. Aš jį iškėliau ir nunešiau Loreinai, jinai mūsų gydytoja. Štai ir viskas. O čia jau jinai nusprendė, kad apie šį įvykį reikia pranešti jums.
– Ne stoties valdytojas?
– Tiesa pasakius, nežinau, paklauskit Loreinos.
– Ar čia galima taip lengvai patekti: tiesiog atkeli grindis ir jau viduj?
– Ne, – Neilas parodė delną, kuriame gulėjo mažas juodas pultelis. – Reikia rakto.
– Ar kas nors be jūsų naudojasi… ta prasme prižiūri šituos tunelius?
– Ne.
– Kur jūs laikote šitą raktą?
– Va čia ir yra keista dalis. Tritonai tiki trejybe…
– Žinau.
– Taigi, jie mano, kad visų darbuotojų yra po tris ir kad jie yra visiškai lygiaverčiai. Lyg Džesis galėtų pakeisti mane, o aš pakeisčiau jį. Todėl visus instrumentus pagal taisykles privaloma sudėti į šerdį. Juos gali bet kas paimti.
– Bet čia tik paprastas tunelis, kodėl Džesis negalėjo rasti kūno? Ta prasme, kodėl jis negalėjo čia nusileisti?
– Ar jūs mokate, pakeisti kosminės jachtos variklį?
– Ne.
– O aš moku. Supraskit, mes esame geriausi specialistai. Mums gerai moka, kad tokie būtume. Aš nesikišu į Džesio reikalus, jis nesikiša į mano. Taip, pažiūrėti, kodėl vienas ar kitas tunelis užsikirto nereikia būti specialistu, bet čia tunelių sienose yra visa stoties infrastruktūra: vanduo, oras… Tai mano pareigos.
– Ar žuvęs klonas buvo kažkuo ypatingas?
– Nežinau, į mano pareigas neįeina kontaktavimas su klonais. Man jie tiek pat pažįstami kaip bendrakeleiviai dideliame kosminiame laineryje. – Neilas įstatė sienos lentą atgal į vietą ir priveržė ją. – Sekite paskui mane.
Vyrai keturiomis nurėpliojo tuneliais. Kiekvieną kartą priėjus sankryžą reikdavo palaukti kol Harelis pažymėdavo tunelį kaip užimtą, o po pažymėjimo mechanikas dar atsargiai apsidairydavo įsitikindamas, jog joks robotas neatskuba į jų pusę. Praėjus keletą sankryžų ir porą kartų pasukus Neilsas sustojo ir ranka parodė į T formos kelių susikirtimą:
– Va šitoje vietoje radau kloną, jis galva buvo atsirėmęs į sieną, į kojas buvo atsitrenkęs vienas robotas. Greičiausiai tas robotas ir dastumė kloną iki sankryžos. O sankryžoje dar pora iš abiejų pusių įsirėžė į jį.
Reindžeris atsargiai prirėpliojo prie sankryžos.
– Galite čia nieko neieškoti, – pasakė Harelis. – Visa stotis valoma bent kartą per dvidešimt keturias valandas. Čia tikrai bus viskas išvalyta.
Milininis apsisuko:
– Ką gi, tuomet parodykit, pro kur jūsų nuomone klonas čia pateko.
Vyrai nurėpliojo keletą metrų. Neilas stuktelėjo ranka į grindis ir jos su triukšmu atsidarė, tuomet jie abu išlipo iš tunelio ir atsidūrė stoties koridoriuje.
– Žmonių sektorius, žinant kiek žmonių čia dirba, tikimybė, jog kas nors ką nors pamatys labai maža, – pakomentavo Harelis. – Šerdies durys va ten.
– Negaliu nepastebėti, jog klono žūtis jūsų visai nejaudina, – pasakė Milininis akimis skaičiuodamas žingsnius iki šerdies.
– Per penkis metus, kai čia dirbu, turbūt tik vieną kartą buvo pristatyta pilna partija, čia visada kas nors atsitinka, jeigu ne keista klono mirties vieta niekas net nebūtų į tai atkreipęs dėmesio.
– Kas nors atsitinka?
– Pirmais metais, kai dirbau kažkuris darbuotojas atsinešė gripą. Klonai krito kaip lapai. Šimto gal daugiau neteko, turbūt buvo pati nesėkmingiausia partija per visą stoties istoriją. Klausykit, aš pasidedu instrumentus ir einam su visais darbuotojais kartu papietauti.

*****

Alfas apsidarė koridoriuje galvodamas nuo ko pradėti, ant artimiausių durų pamatė užrašą „Laboratorija“, priėjus durys atsidarė ir pareigūnas pateko į patalpą. Priešais už stiklinės sienos stovėjo daugybė vienodų cilindrų, kuriuose kažkokiame skystyje plaukiojo sustingę berniukai tarsi kokio nors medicinos muziejaus eksponatai. Blankas pamatęs išsižiojo.
– Nuostabus vaizdas, ar ne? – pasigirdo moteriškas balsas.
– Taip…
– Kuo galėčiau padėti?
– Seržantas Alfas Blankas, – pareigūnas pasuko galvą į šoną ir pamatė melsvą chalatą vilkinčią moterį. Jos juodi plaukai nesiekė pečių, o veide žaidė ironiška šypsenėlė.
– Mokslininkė Tania Krošnova. Jūs dėl to klono?
– Taip. Papasakokite apie tai, – Alfas mostelėjo ranka link cilindrų.
– Pirmą kartą matote kaip auginami klonai?
– Taip, bet iš karto pastebėjau, jog cilindrų yra gerokai daugiau nei trys tūkstančiai, nors stotis per metus pristato tik 2500 klonų.
– Lygiai penki tūkstančiai. Vienas klonas auga du metus. Aišku galėtume užauginti ir per metus, bet toks klonas po to gyvena tik penkis metus. Nelabai kam naudingas. Du metus auginami klonai gyvena dešimt metų. Tris metus auginami klonai galėtų gyventi dvidešimt metų, bet tam reikia daugiau resursų nei tritonai norėtų skirti.
– Didžioji dauguma cilindrų yra uždengti mėlynos spalvos dangčiais, tačiau dalis violetinės, kodėl?
– Klonai būna dviejų rūšių. Jūs visiškai nieko neišmanote apie klonus? Iš klonų formuojami dvylikos žmonių būriai. Būrį sudaro dešimt eilinių klonų ir du seržantai. Matot, eiliniai klonai privalo būti paklusnūs. O seržantai turi turėti bent gramą ambicijų, kad norėtų vadovauti. Be to šiek tiek skiriasi klonų apmokymai. Seržantai papildomai apmokomi strateginio mąstymo, planavimo ir kitų dalykų reikalingų vadovavimui.
– O kodėl cilindruose matau tik berniukus?
– Nėra pakankamai resursų auginti dviejų lyčių klonus.
– Ką jūs veikėte 84 dieną?
– Čia prieš septynias dienas?
– Prieš aštuonias.
– Neatsimenu… Praėjusią savaitę kažkurią dieną aš blogai jaučiausi, tai daktarė man išrašė vaistų ir aš iki pietų pragulėjau lovoje, o po to atėjau čia. Bet negaliu garantuoti, kad čia buvo 84 dieną.
– Ar kai jūs čia atėjote buvo planetos valdytojas?
– Juokaujat? Tritonai apskritai retai kada iš savo gūžtos išlenda. Turbūt tik du kartus per metus: per sodinimą ir nuėmimą.
– Sodinimas ir nuėmimas?
– Taip. Sodinimo metu švarūs paruošti cilindrai užpildomi branduoliais. Nuėmimo metu, išsiurbiamas skystis ir klonai pirmą kartą atsimerkia. Kadangi žmonių mažai, tai mes visi čia privalom būti, žiūrėti, kad kas nors nenueitų velniop.
– Sakykite, kodėl jūs vartojate daugiskaitą – sakote tritonai, ar jų yra daugiau nei vienas?
– Dabar paklausėte… Nežinau… Visi taip sako. Tiesa pasakius, nei karto nesu mačiusi daugiau nei vieno…
– O koks jūsų tikrasis darbas?
– Aš mokslininkė.
– Taip, bet ką jūs darote?
– Tu nesuprasi! – piktai pasakė moteris, kiek patylėjusi švelnesniu balsu pridūrė. – Šių metų karta skiriasi nuo ankstesnės. Aišku, ne taip ženkliai, kad pastebėtum… Bet tarkim, nuo pirmosios klonų kartos nueitas didelis evoliucijos kelias.
– Dėkui, vėliau aš arba mano kolega, galbūt turėsim daugiau klausimų, – pasakė Alfas ir išėjo iš laboratorijos.

*****

Alfas nužingsniavo koridoriumi nesutikdamas nei vieno žmogaus. Ant antrų durų buvo užrašyta „Priežiūra I“, priėjus durys atsidarė. Patalpoje ant grindų buvo patiestas storas kilimas dešinėje pusėje stovėjo stalas, kairėje – kušetė. Pačiame gale patogiame fotelyje įsitaisiusi lotoso poza sėdėjo užsimerkusi moteris. Ji vilkėjo juodas treningines kelnes ir balta bliuskute.
– Užeikite, – pasakė maloniu balsu moteris. – Gulkitės, įsitaisykite patogiai.
Blankas įėjo į vidų ir patogiai įsitaisė ant kušetės:
– Aš seržantas Alfas Blankas. Norėjau jūsų paklausinėti apie klono žūtį.
Moteris atsimerkė ir nustebusi pažvelgė į gulintį pareigūną:
– Konsultantė Selina Vingri.
– O ką jūs veikiate? Iš kabineto niekaip nesugebėčiau atspėti.
Selina nušypsojo:
– Aš psichologė. Vieną kartą per savaitę rengiu atvirų durų dieną, kai kiekvienas norintis gali užeiti ir pasipasakoti.
– Ar klonai turi psichologinių problemų?
– Nemeluosiu, buvo visko, bet šioje kartoje kol kas dar nei vienas neatėjo.
– O ką jūs veikiate kitomis dienomis?
– Konsultuoju žmones, kuriems būna paskirti specialūs susitikimai. Peržiūriu klonų progresą, kuriu naujus psichologinius modelius ateities klonų kartoms.
– Ką jūs veikėte 84 dieną?
– Įprastinis darbas, sudarinėjau galimus psichologinius portretus, pagal tritonų pageidaujamas sąlygas. Negalėčiau pasakyti, jog ta diena skyrėsi nuo kitų.
– Sakykite, kaip psichologė, ar žuvęs klonas buvo kuo nors ypatingas? Kitoks?
– AF1043… Tiesa pasakius, taip.
– Bet pas jus atėjęs nebuvo?
– Ne, to nebūtinai reikia. Stebim jų veiklą, mokslus, progresą, sveikatos pokyčius… To užtenka daryti prielaidas.
– Kuo jis buvo ypatingas?
– Nežinau kaip teisingai suformuluoti… Sakykim, kad turėjo ambicijų…
– Bet juk visi klonai seržantai turi ambicijų?
– Taip, bet šis nebuvo seržantas.
– Kaip tai?
– Mes tą žinome pagal numerius. Iki 2000 paprasti klonai, o virš seržantai.
– O tai ką tuomet reiškia raidės? – pasmalsavo Blankas.
– Tiesiog serija, kiekviena serija gauna sekančią raidę.
– Taigi, AF1043 buvo ambicingas, nors neturėjo toks būti. Kuo dar jis buvo ypatingas.
– Klonai turi taip vadinamą laisvalaikį, kurio metu jie gali pasirinkti savo mėgstamiausias paskaitas. Dažniausiai klonai renkasi tuos dalykus, kuriuose yra šiek tiek stipresni už kitus ir tobulina savo žinias. AF1043 pasirinko kompiuterių kursus.
– Kuo blogai kompiuterių kursai?
– AF1043 vietoj to kad tobulėtų, neišlaikydavo vieno testo po kito ir man įdomu pasidarė kodėl? Paaiškėjo, kad paskaitų metu jis landžiojo po įvairias tinklo svetaines.
– Ir kuo tai keista?
– Keista, kokios informacijos ieškojo, kokiose svetainėse lankėsi… Žmogui tai būtų visai normalu, bet klonui… Jis susirado turistam rekomenduojamų aplankyti planetų sąrašą… Egzotiškiausių atrakcionų sąrašą… Pažinčių svetainių sąrašą… O vieną kartą net gi skaičiavo kelią nuo šitos kosminės stoties iki artimiausios gyvenamos planetos, kas yra visiškai nesuvokiama! Klonai juk ruošiami tarnybai. Jie pristatomi iš čia į tarnybos vietą ir jiems nereikia sukti dėl nieko galvos, tik gerai atlikti tai kam jie išmokyti…
– Labai įdomu. Daugiau tokių klonų nebuvo?
– Ne.
– Ir jūs neįsivaizduojate to priežasties?
– Ne. Tai per daug keistas ir didelis nukrypimas nuo normos.
Stojo nejauki tyla, kuria po kelių minučių nutraukė psichologė:
– Jeigu jūs jau esate čia, gal norėtumėte papasakoti apie tai kas slegia jus?
– Nemanau, kad mano kolega pateisintų tokį poelgį.
– Jūs bijote savo kolegos?
Blankas atsisėdo:
– Galbūt aš užeisiu pas jus kitą kartą.
– Tokiu atveju siūlau eiti į valgyklą.
– Tai, kad aš dar ne alkanas.
– Jeigu neturite, kokių nors ypatingų reikalų siūlyčiau eiti kartu, vis tiek šiuo metu ten susirinks visi žmonės.