Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Vampyras pietums (7 dalis) 0

by


2014-11-03

Vampyras pietums

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Antra dalis, Trečia dalis, Ketvirta dalis, Penkta dalis, Šešta dalis

Bajoras su džiaugsmu antrą kartą Ulrą nusivedė į džentelmenų kambarį.
– Na, gal turi man gerų naujienų? – pasiteiravo Akula.
– Ne, – griežtai pareiškė medžiotojas. – Turiu blogų naujienų.
– Blogos naujienos irgi naujienos, – bajoras skėstelėjo rankomis.

– Jūs nepasakėte, jog vampyras užpuolė ne jūsų valstiečius, bet keliaujančius bardus.
– Tu esi tikrai geras medžiotojas, jeigu tą sugebėjai išsiaiškinti, bet ar tai ką nors keičia?
– Taip! – piktinosi vaikinas. – Vampyras gali slėptis jų vežime.
– Tavo susirūpinimas yra pagrįstas, – pripažino bajoras. – Bardu vežimai visuomet turi įmantrių slaptų skyrių, bet aš asmeniškai apžiūrėjau vežimą ir galiu užtikrinti, jog vampyro ten nėra. Tačiau nepriimk mano žodžio už auksinę monetą, tarnas tave palydės į arklides ir galėsi pats apžiūrėti jų vežimą. Ar dar kuo nors galiu padėti?
– Man reikia žemėlapio ir kad parodytumėte kelią, kuriuo keliavo bardai.
– Jeigu tai svarbu, – suabejojo Akula ir priėjęs prie lentynos ištraukė vieną ruloną, truputi praskleidęs ir įsitikinęs, jog tai tas, kurio reikia, patiesė ant stalo. – Bardus rado Miltinių kaimo gyventojai.
Ulras pasižiūrėjo į žemėlapį:
– Ką jūs sakote? Miltinių kaimas yra dar už Žuvingo ežero, vadinasi jie galėjo žūti visai ne jūsų valdose. Kas yra už jūsų valdų?
– Vikonto Zbislovo Abo žemės. Mes su juo nebendraujame, ar gali patikėti: jis mano jog yra kilmingesnis už mane?!
– Hm… – susimąstė medžiotojas. – Visai gali būti, jog vampyras atskrido iš vikonto žemių. Bet kita vertus, skrydis yra pakankamai tolimas, valstiečius pulti apsimokėtų labiau.
– Ką tu kalbi? – pasipiktino Akula. – Naktimis valstiečiai miega saugiai savo pirkiose, tas medžiotojas turbūt buvo vienintelis žmogus apylinkėje.
– Gali būti jūsų tiesa, – sutiko vaikinas. – Vis tiek skrydis labai jau tolimas palyginus su bardais. Ir mes vis dar nežinome iš kur keliavo Jomiras.
– Tas medžiotojas, kuris žuvo pačią pirmą naktį?
– Taip.
– Jį surado Paežerės kaimo gyventojai.
Ulras dar sykį pažvelgė į žemėlapį:
– Tikrai? Tuomet visos aukos krypsta link vikonto žemių.
– Ar sutiksi, jog šitą informaciją paskelbčiau visiems medžiotojams? – pasiteiravo bajoras ir pamatęs susiraukusi vaikino veidą paskubėjo papildyti. – Man svarbu kuo greičiau pagauti vampyrą, o tau aš duosiu nedidelį paskatinimą kaip ir pirmą susitikimo dieną.
– Tebūnie kaip jūs norit.
– Puiku, ar dar galėčiau kuo nors padėti?
– Taip, aš norėčiau pasiimti jūsų žemėlapį.
– Deja, žemėlapio jums duoti negaliu, tačiau atsiųsiu tarną su popieriaus lapu ir rašalu, kad galėtumėte pasidaryti žemėlapio kopiją.
– Būtų puiku, – sutiko medžiotojas.
– Jeigu manęs daugiau nebereikia, tuomet aš grįšiu prie savo kilmingųjų reikalų, – pasakė bajoras ir pasišalino iš kambario.
Ulras likęs vienas susimąstė: ar galima iš trijų mirčių daryti kokias nors išvadas, ypač nežinant dviejų iš jų tikslios vietos? Bajoras skuba greičiau pagauti vampyrą, tačiau kol kas visi spėjimai tai žuvies gaudymas be masalo. Medžiotojas dar sykį pažvelgė į žemėlapį. Miškas daug artimesnė vieta slėptis vampyrui nei vikonto valdos. Miškas pavojinga vieta, jis vienas ten neis.
Atsidarė durys į džentelmenų kambarį įėjo berniukas su popieriaus rulonu, rašalu ir kapšeliu. Medžiotojui viską paėmus berniukas pasišalino.
Ulras paėmė kapšelį ir pasvėrė rankoje: teikti informaciją bajorui geresnis darbas nei vampyrų medžioklė. Aišku, atlygis mažesnis, tačiau šis darbas visiškai nepavojingas, o jeigu informacijos suteiksi pakankamai, tai net galima užsidirbti daugiau.
Medžiotojas uždėjo atneštą popieriaus lapą ant žemėlapio. Norit tiksliai nukopijuoti žemėlapį, galima užtrukti ir mėnesį, tiek laiko jis neturėjo, todėl sumurmėjo dvynių burtažodį ir atsirėmė į duris, kad netyčia kas nors neįeitų į kambarį, kol magija nebus pasibaigusi. Plunksna įšoko į rašalinę ir pasidažiusi ėmė piešti. Visas procesas užtruko valandą laiko. Dar pusvalandį vaikinas laukė, kol išdžius rašalas, jis pasigailėjo, kad taip ir nepavyko sužinoti vėjelio burtažodžio.
Galiausiai Ulras nuėjo į arklides apžiūrėti bardų vežimo, kuris jam paliko didžiulį įspūdį, tačiau kaip ponas ir sakė, vampyro vežime tikrai nebuvo.