Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (31 dalis) 0

by


2014-06-26

install.exe

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Devyniolikta dalis Dvidešimta dalis, Dvidešimt pirma dalis Dvidešimt antra, Dvidešimt ketvirta, Dvidešimt šešta, Dvidešimt aštunta, Trisdešimta dalis

Leonidas įžengė į 913 kabinetą. Alfas sėdėjo prie savo stalo pasitiesęs žemėlapį ant jo. Reindžeris padavė lapus jaunuoliui:
– Skaityk.
– Kas čia? – iš pradžių nustebo Blankas, tačiau ėmęs skaityti pasibaisėjo. – Kodėl Bretas Moringeris prisipažino? Mes juk tikrai žinome, kad jis nieko nepadarė.
– Apklausos kambaryje neveikia kameros. Yra būdų priversti žmogų prisipažinti bet ką, kai niekas nestebi.
– Bet juk tai prieštarauja įstatymui!

Leonidas paėmė iš jaunuolio prisipažinimo lapus suglamžė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Tuomet padavė savo telefoną. Ant stalo patiestame žemėlapyje nubrėžtas maršrutas sutapo su atsarginiu šarvuočio važiavimo maršrutu.
– Kažkas tikrai žino, jog rytoj bus parinktas atsarginis maršrutas, – konstatavo Milininis.
– Čia tas pats maršrutas, kaip ir penkiasdešimties sunkvežimių byloje.
– Tikrai?
– Taip, iš pradžių nebuvau tikras, todėl atidžiai peržiūrėjau visus failus ir pasitikrinau.
– Ką gi… Matyt, kai kurie iš klaidų nesimoko…
– Ar turėtume manyti, jog panaudos tą patį vagystės metodą?
– Sunkvežimius? Greičiausiai. Tinkama priekaba nepraleidžianti signalo yra vienintelis būdas vežtis šarvuoti kur tik nori. Atrakinti vietoje per daug sudėtinga ir užtruktų per ilgai.
Tunelis vienintelė vieta, kur nepraeina šarvuočio siunčiamas signalas ir budintis stebintis šarvuočio judėjimą iš centro ne iš karto supras, kad atsitiko kažkas blogai.
Penkiasdešimt sunkvežimių? Tikėkimės, kad ne. Tokio dalyko mes tiesiog nesugebėtume sukontroliuoti, net ir žinodami kas atsitiks.
– Jeigu nusikaltimas identiškas anksčiau įvykusiam, ar reiktų manyti, jog jį daro ta pati kompanija?
– Mirtinas aštuonetas? Ne. Kad ir kas jiems atsitiko, tai atsitiko prieš keturiasdešimt metų. Be to, jeigu atidžiai peržiūrėjai turimą informaciją, jie niekada neįvykdė to paties nusikaltimo du kartus. Dar daugiau, dviejų nusikaltimų toje pačioje planetoje.
– Tu teisus, iš kur viską taip gerai žinai?
– Apie geriausius visų laikų nusikaltėlius? Ta juk žino visi.
Alfas atsiduso:
– Kol neveikia sistema, nežinome ar žmonės dalyvavę susitikime turi kriminalinės praeities.
– Rytoj sistema veiks.
– Buvai IT skyriuje? Jiems pavyko įveikti virusą?
– Ne. Paprašiau draugo, kad padėtų.
– O tavo draugas geras hakeris?
– Kažkada buvo geriausias, dabar turbūt yra geresnių.

*****

Keturvietis policijos sraigtasparnis suko ratus virš miesto. Milininis sėdėjo atsipalaidavęs ir pro atviras sraigtasparnio duris, lyg mažas vaikas dairėsi į miesto panoramą, kartais prie akių pakeldamas žiūronus. Buvo akivaizdu, kad jis mėgavosi skrydžiu.
Alfas atrodė priešingai, jis sėdėjo prisisegęs saugos diržus, be to viena ranka laikėsi už kėdės. Ant jaunuolio kelių gulėjo nešiojamas kompiuteris, kuriame jis sekė policijos pareigūnų darbą.
– Šarvuotis įvažiavo į tunelį, – pranešė Blankas. – Laikas pradėti operaciją.
– Puiku, viskas vyksta pagal grafiką.
Leonidas pakėlė žiūronus prie akių. Iš tunelio išvažiavo vilkikas. Jį tuoj pat sustabdė policijos pareigūnai, vairuotoją nuvedė į policijos automobilį, o už vilkiko vairo vairo sėdęs policininkas nuvairavo jį į policijos stovėjimo aikštelę patikrinti krovinio. Analogiška situacija pasikartojo kelis kartus.
– Matai, viskas vyksta puikiai, – pasakė reindžeris.
Kaip tik ant tų žodžių prabilo racija:
– Vilkikas nestoja, kokių priemonių leisite imtis?
– Maikai, atsidurk virš vilkiko, Alfai peršviesk.
– Kažkokios dėžės, sunku suprasti, bet tikrai ne šarvuotis, – atsakė Blankas žiūrėdamas į kompiuterio ekraną.
– Peršaukit padangas, – atsakė reindžeris į raciją. – Jeigu nestos, atsiųsime pastiprinimą, kai operacija baigsis.
Milininio žvilgsnis nukrypo į tunelį iš kurio kaip tik išvažiavo dar vienas vilkikas. Šis ėmė stoti, todėl Leonidas ėmė dairytis sekančio. Žinant iš anksto vilkikų numerius viskas būtų vykę lengviau.
– Turime situacija su įkaitu, – vėl prabilo racija.
– Kaip? Kur? – nustebo reindžeris.
– Paskutinio vilkiko vairuotojas stabdomas sustojo, bet tuomet netikėtai paėmė policininką įkaitu.
– Ką daro sunkvežimis?
– Toliau juda keliu dideliu greičiu, ką daryti?
– Leiskit važiuoti, – pasakė Milininis į raciją ir kreipėsi į šalia esančius kolegos. – Maikai, surask sukvežimi, Alfai krovinys.
– Šitas turi šarvuotį, – atsakė Blankas žvelgdamas į monitorių.
– Puiku. Maikai, ar gali atsidurti vilkiko aukštyje, kur nors šone. Ir išlaikyk stabilų greitį.
Reindžeris nuo grindų pakėlė krepšį iš pirmo žvilgsnio panašų smuiko dėklą atsidarė ir keliais judesiais susirinko ilgą vamzdį šautuvą su optiniu taikikliu. Pažvelgęs pro taikiklį Leonidas pamatė, jog vairuoja policininkas, jo langas atdaras. Šalia sėdintis nusikaltėlis laikė ginklą įremtą į policininko šoną.
– „Puiku, “ – pamanė Milininis ir spustelėjo gaiduką.
Kulka išlėkė iš šautuvo, nulėkė oru, pralėkė atidarytą sunkvežimio langą, tiesiai šalia vairuojančio policininko ir įsmigo nusikaltėliui į dešinę ranką. Nusikaltėlis paleido ginklą iš rankos. Policininkas matęs kas atsitiko, nors nelabai suprasdamas kodėl, nuspaudė stabdžių pedalą ir neprisisegęs nusikaltėlis tėškėsi į priekinį stiklą. Sustojusį sunkvežimį tuoj pat apsupo policijos automobiliai.
– Mūsų darbas čia baigtas. Maikai, į kosmouostą, – sukomandavo reindžeris greitai išardydamas ginklą ir dėdamas atgal į dėklą.
– Čia kulkinis šautuvas? – nustebo Alfas. – Aš maniau kad tokių senienų jau niekas negamina.
– Taip, jų negamina masiniam naudojimui, tačiau kolekcininkai vis dar gali įsigyti. Jaučiu silpnybę tikriems ginklams. Tai kuo dabar ginkluojami… nesvarbu policininkai ar kareiviai atrodo tikri žaisliukai, palyginus su tokiu daiktu.
– Mes skrendame į kosmouostą?
– Na, taip nusikaltėliai sulaikyti, aš turiu kitų darbų.
– O susiruošti kelionei nereikia?
– Aš pasiruošęs. O tau reikia ką nors pasiimti?
Blankas pagalvojo apie namus, kuriuose gyveno – buvo tikrai smagūs. Bet vertingų daiktų jis dar nespėjo užkaupti. Aišku, atsarginių drabužių krepšį būtų gerai pasiimti, bet tiek tos nusipirks kosminėje stotyje. Ar buvo dar kažkas ką paliko? Ne.
– Ne, tik ataskaitos neparašytos apie bylą.
– Parašysi kol skrisime kosminiu laivu, skrydis neprailgs.

——————————————————————————————————
Klausimas skaitytojams:
Kaip Alfui ir Leonidui seksis skrydis ir kas jų lauks atvykus?