Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (26 dalis) 0

by


2014-05-12

install.exe

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Dvylikta dalis, Trylikta dalis, Penkiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Devyniolikta dalis Dvidešimta dalis, Dvidešimt pirma dalis Dvidešimt antra, Dvidešimt ketvirta, Dvidešimt penkta

Kosminė stotis „Serpentinas Vienas“, viena iš pirmųjų kosminių stočių, statyta dar tais laikais, kai buvo laukiama netikėtų užpuolimų. Jau gerokai vėliau, plečiantis Sąjungai taip ir nepavykus aptikti priešiškai nusiteikusių ateivių, stotį perkvalifikavo į planetos stebėjimą ir kontrabandininkų gaudymą.
Liftas sustojo ir žmonės pabiro lauk, kiekvienas su savais reikalais. Iš lifto išlipo ir Leonidas su Alfu.
– Koks mūsų planas? – pasitikslino jaunuolis.

– Planetiniai pareigūnai neturi jurisdikcijos stotyje, taigi, mums reikia susitikti su apsaugos šefu ir prašyti pagalbos, – atsakė Milininis.
– Bet reindžeriai turi?
– Žinoma, tačiau aš nelinkęs reklamuotis. Aišku, jeigu apsauga nebus linkusi kooperuotis, visuomet galima pamojuoti pažymėjimu priešais veidą. Jeigu jau prakalbom apie reindžerius, tai už poros dienų išskrendu į Ozeloną.
– Tu toks tikras, kad mums čia pasiseks?
– Ne. Toks darbas. Vienos užduotys, svarbesnės už kitas.
– Aišku.
– Gal norėtum skristi kartu?
– Na nežinau… o kaip mano policininko darbas?
– Juk tu nori tapti reindžeriu?
– Žinoma!
– Puiku, vadinasi skrendam.
– O kaip teisiškai?
– Em… Ką nors sugalvosim.
Kadangi, Alfas tik antrą kartą lankėsi stotyje, tai nežino kur jie eina. Visi koridoriai atrodė vienodai, trijų metrų aukščio ir tokio paties pločio. Ant grindų buvo nupieštos dvi, o ant sienų po vieną tamsiai mėlyną liniją. Šviestuvai taip pat skleidė melsvą atspalvį.
Vienintelis skirtumas tarp visų koridorių – tai jų numeris užrašytas prie sankryžos. Tačiau koridorių panašumas, rodės, visiškai netrikdė žmonių, visi judėjo ramiai ir užtikrintai, niekas per daug nesidairė ir nesistebėjo.
Toli iš priekio atžygiavo visas būrys pasipuošusių keistais abitais su gobtuvais: viena pusė buvo juoda, kita – balta, o rankovių galai ir abito apačia spindėjo geltonai lyg būtų apsiūti auksų.
Blankas atkreipė kolegos dėmesį į taip keistai atrodančią grupę.
– Spindulio kelio vienuoliai, – atsakė Milininis. – Keista… Ką jie čia veikia?
Reindžeris nesidairydamas nužingsniavo toliau, tuo tarpu jaunuolis sustojo ir kai vienuoliai priėjo prie jo, Alfas kreipėsi:
– Atleiskite, ar jūs esate Spindulio kelio vienuoliai?
Grupė ir žygiavo toliau, tačiau vienas nuo jos atsiskyręs individas atsakė:
– Taip.
– Kur jūs keliaujate?
– Į Larslį.
Nors Leonidas ir buvo už keliasdešimties žingsnių, tačiau į atsakymą sureagavo akimirksniu. Reindžeris išsitraukė savo elektro-ginklą ir šovė į vienuolį. Vienuolis pasipurtė ir su triukšmu nuvirto ant grindų. Kažkas ėmė spiegti. Užkaukė sirenos, apšvietimas ėmė mirksėti.
– Ką tu darai?! – pasipiktino Alfas
Milininis keliais šuoliais atsidūrė šalia kolegos ir nuplėšė gobtuvą, ten pasirodė geltona droido galva:
– Larslyje ūkininkų festivalis.
Nelaukdamas kol Blankas sugalvos, reindžeris nubėgo toliau ir sekančiame koridoriuje paleido kelis šūvius, trys paskutiniai vienuoliai nuvirto, likę pasileido bėgti ir tuoj pat dingo už posūkio.
– Prašome padėti savo ginklą ant grindų ir rankomis atsiremti į sieną, – sukomandavo stoties garsiakalbis.
Leonidas pasuko už kampo ir pamatė, užsidarančias lifto duris, kuriame sulipo visi vienuoliai. Nesvarstydamas reindžeris dar paleido kelis šūvius prieš durims užsidarant ir mažiausiai dar du piligrimai nugriuvo ant grindų.
Tuo tarpu Alfas neskubėdamas priėjo prie anksčiau nukautos trijulės. Nuplėšė pirmo vienuolio gaubtuvą – geltonas droidas. Antras taip pat buvo droidas. Kai pasilenkė nuplėšti trečio gaubtuvo, netikėtai gavo spyrį į pilvą. Alfas automatiškai sugriebė už skaudamos vietos, tuomet vienuolis trenkė iš rankos į galvą taip stipriai, kad Blankas net išsitiesė ant nugaros. Vienuolis nieko nelaukdamas pasileido bėgti, bet koridoriaus gale pasirodęs reindžeris, nebuvo nusiteikęs muštynėms ir paleido šūvį. Vienuolis sudribo prie pat Milininio kojų.
– Ginklą ant grindų, rankas virš galvos, – suriko vyriškas balsas.
Reindžeris numetė ginklą sau po kojomis ir sudėjęs rankas virš galvos atsargiai apsidairė. Koridorius buvo apsuptas: tiek priekyje, tiek gale stovėjo po tris ginkluotus apsauginius.
– Jūs suimtas už viešosios tvarkos pažeidimą, – pasakė tas pats balsas.
– Aš policijos pareigūnas iš Serpentino, – pareiškė Alfas sunkiai keldamasis nuo grindų.
– Policijos pareigūnai, neturi teisės panaudoti savo tarnybinio ginklo stotyje.
– Tačiau jis – reindžeris.
– Ar galite įrodyti, kad esate reindžeris?
– Mano pažymėjimas vidinėje švarko kišenėje, – atsakė Leonidas. – Leiskite parodyti.
– Nejudėk. Marli patikrink.
Pavadintas Marliu greitai perbėgo per Milininio kišenes ir radęs ko ieškojo perdavė savo vadui. Vadas susiraukęs apžiūrėjo metalo ir odos gabalą, kuris labiau priminė meno dirbinį, o ne policininko ženkliuką:
– Čia panašiau žaisliuką vaikams, kurį pirkčiau turguje.
– Pažymėjimas veikia tik reindžerio rankose, – paaiškino Leonidas. – Duokite.
Vadas nors nepatenkintas vis dėl to padavė reindžeriui jo pažymėjimą. Milininiui padėjus pažymėjimą ant delno nušvito trimatis Sostinės planetos vaizdas su besisukančiu aplink ją Korpuso herbu.
– Jeigu pažymėjimo nepakanka, visuomet galima patikrinti DNR tapatybę. Juk turite reikiamą įrangą? – paslaugiai pasiūlė reindžeris, tačiau atsakymą jis žinojo. Ši stotis buvo per sena, kad tokią įrangą turėtų ir mažai tikėtina, jog vykdant stoties atnaujinimo darbus kas nors ją įtraukė.
– Gerai. Aš leitenantas Neilas Dornutas – jūsų paslaugoms. Akivaizdu, jog jūs turite teisę elgtis taip kaip elgėtės, galite pasiimti savo ginklą, – pasakė vadas.
– Malonu girdėti, – santūriai atsakė Leonidas.
– Tačiau turiu perspėti, jog parašysiu pasipiktinimą dėl įvykusio incidento ir dėl to kad mūsų neperspėjote iš anksto apie savo veiklą. Kuo galėčiau jums būti naudingas?
– Mes čia atvykome persekiodami droidus persirengusius vienuoliais, kuriuos netikėtai sutikome koridoriuje. Dabar norėtume sužinoti kur jie nuvyko ir areštuoti su jūsų pagalba.
– Marli, surask tuos vienuolius.
– Visus nukautus droidus norime, kad nusiųstumėte į planetą.
– Bus padaryta.
Alfas iki šiol stovėjo atsirėmęs į sieną, pabandęs žengti keletą žingsnių susvyravo ir vos neišsitiesė.
– Mažyli, tau viskas gerai?
– Turbūt buvo sutrenktas implantas. Man sukasi galva.
– Tau iškviesti daktarą?
– Kai tik grįšiu į planetą iš karto nueisiu pas implantų specialistą. Kol kas galiu pakentėti.
– Radau jūsų vienuolius. Jie šiuo metu ooo-13 laive.
– Puiku, traukiam areštuoti, – apsidžiaugė reindžeris.
– Deja, negalime. Laivas šiuo metu startuoja.
– Tai sustabdykite.
– Laivo stabdymas gali sukelti sprogimus… Tačiau jūs galite nusiųsti arešto orderį kapitonui. O, jeigu susiruoštumėte dabar, į Larslį atvyktumėte tik kokiom dviem valandom vėliau.
Milininis nusikeikė sau po nosim.

——————————————————————————————————-
Klausimas skaitytojams:
Ar Milininiui pavyks areštuoti pabėgusius droidus?