Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (15 dalis) 1

by


2014-02-24

install.exe

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Trečia dalis, Penkta dalis, Septinta dalis, Devinta dalis, Vienuolita dalis,Trylikta dalis, Keturiolikta dalis

Nors miestas dar tik ruošėsi rytiniam pikui, policijos nuovada jau dirbo pilnu pajėgumu. Milininis išlipo iš lifto ir nužygiavo tiesiai prie budinčio pareigūno:
– Sveikas Benai, gali pasirūpinti mano telefonu?
Pareigūnas iš stalčiaus ištraukė geltoną voką:
– Krauk.
Leonidas įdėjo savo telefoną į voką, Benas jį užklijavo ir įmetė į dėžę, tuomet patikrino visus stalčius ir radęs atsarginį telefoną padavė reindžeriui:
– Pasirašyk, – pasakė pareigūnas paduodamas planšetę.
Atlikęs procedūras reindžeris jau ruošėsi nueiti, tačiau Benas jį sustabdė:
– Milinini, nauja byla.
– Parodyk.
Pareigūnas pastūmė planšetę, Leonidas permetė akimis ir nusistebėjo:
– Bet čia juk eilinis šeimyninis kivirčas.
– Čia ne tau, o Blankui.
Reindžeris susiraukė:
– Komisaras nori, kad aš žaisčiau auklę? – Benas gūžtelėjo pečiais, Leonidas atsiduso. – Gerai. Alfas jau atvyko?
Pareigūnas pabarbeno į klaviatūrą ir atsakė:
– Taip, sėdi kabinete.
– Gerai, pranešk jam, kad laukiu garaže.

Alfas įsėdo į reindžerio automobilį ir jis pajudėjo iš garažo.
– Anksti darbą pradedi, – pasisveikino Milininis.
– Negaliu miegoti, kol teisingumas neįgyvendintas ir nusikaltėliai bastosi laisvi.
Reindžeris nustebęs pažvelgė į savo porininką bandymas suprasti jis rimtai ar juokauja, o Blankas tęsė:
– Peržiūrėjau informaciją iš sandėlio. Paskutinę dieną sandėlis A147 turėjo tris nenuolatinius klientus. Man didžiausią įtarimą sukėlė „DLNP transportas“ krovinys. Aš pagalvojau, kad signalą galėjo pasiųsti krovinio viduje esantis įrenginys. Kroviniui iškeliavus įkalčių nebelieka.
– Mes juk galėjome uždaryti sandėli.
– O kokia tikimybė rasti kažką, kai nežinai ko ieškai? Aišku, kai mes žinome, kad pono Timbolio verslas yra porcelianas, tokia įranga būtų sukėlusi mums įtarimą. Tačiau tarp daugybės dėžių ją aptikti yra maža tikimybė.
– Gerai, aš paskambinsiu ir pasiklausiu galbūt tas krovinys dar nėra iškeliavęs. Pavogus droidus tvarkaraščiai turėjo susimaišyti. O tu ruoškis naujai bylai.
– Naujai bylai? Mes juk jau turime vieną.
– Ne visai. Komisaras taip nemano. Droidai – man, nauja byla – tau.
Alfas išsitraukė telefoną ir ėmė skaityti:
– Argi mes ne partneriai?
– Mes dalinamės vienu kabinetu ir aš tave mokau.

****

Kai gavo iškvietimą į žmogžudystės vietą dar prieš pusryčius, seržantas Alenas Grehemas pagalvojo, kad dievas yra neteisingas, bet dabar įsitikimo, kad dievas yra žiaurus.
– Elizai, – pašaukė savo pavaldinį seržantas. – Turiu blogą naujieną.
Pašauktas uniformuotas pareigūnas susiraukusiu veidų priėjo prie Grehemo:
– Ko, Alai?
– Atvažiuoja Milininis. Susitvarkyk.
– Netriesk.
– Tu galvoji aš išsidirbinėju?!
– Bet jam čia nėra ką veikti… Šeimyninis kivirčas.
– Aš irgi taip galvojau…
– Aš buvau nusižiūrėjęs tą veidrodį iš vonios… Jis man taip tiktų…
– O aš tą paveikslą iš svetainės ir užuolaidas… – atsiduso seržantas. – Bėk, liepk kolegoms susitvarkyti. O aš čia pabandysiu patempti gumą.
– O gal čia dėl mūsų?
– Nežinau. Labai tikiuosi, kad ne.

****

Milininis pastatė juodą Fantomą šalia policijos automobilio ir išlipo. Prie jo tuoj pat prisistatė pareigūnas:
– Seržantas Alanas Grehemas jūsų paslaugoms. Atleiskite už įžūlų klausimą, bet kodėl jūs susidomėjote šeimyniniu konfliktu?
– Aš tik vairuotojas, – atsakė Milininis. – Byla pareigūno Blanko. Sakyk, ar tu pirmas atvykai į nusikaltimo vietą?
– Ne, sere. Ar surasti pareigūnus, kurie atvyko pirmieji?
– Ne, dabar nereikia. Tegul nuovadoje užeina pasikalbėti.
– Ar galėtume apžiūrėti įvykio vietą?
– Ne, dar ekspertai nebaigė darbo. Kai tik jie išeis, aš jums pranešiu.
– Gerai, tuomet papasakokite apie bylą.
– Anonimas paskambino į policiją ir pranešė, jog pro langą mato, kaip vyras su peiliu vaikosi moterį.
Reindžeris apsidarė – jie stovėjo dvylikaaukščių apsuptame kieme:
– Kuris iš jūsų mėgsta stebėti savo kaimynus iš ryto?
– Kaip sakote?
– Tęskite pasakojimą.
– Atvykę pareigūnai rado neužrakintas duris. Įėję į butą rado Vilą Moringer negyvą gulinčią ant grindų, šalia klūpėjo jos vyras Bretas Moringeris visas kruvinas su peiliu rankose. Pareigūnai jį sulaikė. Nužudymo įrankis – virtuvinis peilis.
Bretas Moringeris dirbo apsauginiu CityBank. Stambus vyrukas, ne toks kokį norėtųsi sutikti tamsiame skersgatvyje.
Tuo metu supypsėjo seržanto telefonas ir jis atsiprašęs atsiliepė:
– Elizai? Ne, kūno išnešti negalima, reindžeris Milininis nori pats apžiūrėti įvykio vietą, – nutraukęs pokalbį vėl kreipėsi į reindžerį. – Sere, sekite paskui mane.
Leonidas pamojo ranka Alfui ir visi kartu nužingsniavo. Pastatas nebuvo naujas, tačiau tvarkingas: šarvuotos durys, sienos apklijuotos plytelėmis, laiptų turėklai neišlaužyti. Pareigūnas išsikvietė liftą, durys akimirksniu atsidarė. Liftas taip pat tvarkingas: ant sienos kabėjo nesudaužytas veidrodis, nesklido išvietę primenantys kvapai, kaip pasitaikydavo kai kuriuose kituose liftuose.
Išlipus iš lifto kelią iki buto nužymėjo stovintys uniformuoti pareigūnai. Priėjęs prie buto pirmiausiai Milininis atkreipė dėmesį į šarvuotas duris, įėjęs į vidų siauru koridoriumi, kurio grindys papuoštos kilimu nuėjo į virtuvę.
„Kaip gerai, kad šiandien nelijo,“- pagalvojo reindžeris. –„Tiek murzinų kojų praėjus, iš kilimo nieko nebūtų likę“.
Šviesiai geltonoje virtuvėje kairėje ir dešinėje įsikūrė spintelės: viena eilė stovėjo ant grindų, kita kabėjo. Šaldytuvas stovėjo kairėje pusėje, elektrinė viryklė ir kriauklė dešinėje. Virtuvės vidurį okupavo šešiavietis stalas, tačiau prie jo stovėjo tik dvi kėdės. Ant stalo buvo padėtas indas su vaisiais. Dešinėje pusėje tarp spintelių ir stalo gulėjo moters lavonas.
Milininis įėjo į virtuvę ir atidarė spintelės duris – viduje buvo sukrautos įvairių prieskonių dėžutės. Jis patikrino ir kitas spinteles: indai, sausi pusryčiai, kruopos. Atsidarė šaldytuvą – prikrautas įvairių produktų. Perėjęs virtuvę jis atsirėmė į palangę.
Vos įėjęs į virtuvę Blankas sustingo, jo žvilgsnis užsifiksavo ties moters lavonu, o ranka užsidengė burna.
Milininis pažvelgė pro langą:
– Alfai, turėtum ateiti pažiūrėti koks gražus vaizdas pro langą, – pasakė jis, tačiau Blankas nesureagavo. – Ne kiekvienam pasiseka turėti namus su vaizdu į parką.
Kol reindžeris gėrėjosi vaizdu pro langą, patalpoje stojo nejauki tyla, kurią nutraukė atsigavęs Alfas:
– Ar galime jau eiti iš čia? – paklausė jis ir dingo koridoriuje.
– Žinoma, – atsakė Milininis, tačiau jo kolega jau buvo pabėgęs. Eidamas pro stalą iš lėkštės reindžeris paėmė du vaisius ir vieną tuoj pat numetė tarpduryje pasirodžiusiam uniformuotam policininkui, o antrą čia pat atsikando.

****

Milininis užvedė automobilį ir kreipėsi į kolegą:
– Kaip jautiesi?
– Nežinau… – atsiduso Blankas. – Kaip tu gali valgyti?!
Leonidas atsidarė langą ir išmetė kauliuką:
– O kas?
– Mes tik ką matėme moters lavoną!
– Pirmas lavonas? Nieko priprasi.
– Kur važiuoji?
– Į nuovadą. Tau reikia apklausti žudiką, o man surasti baltą furgoną.
– Baltą furgoną? Ar tu įsivaizduoji kiek jų yra mieste?
– Maniškis su numeriais mikas 591.
Alfas išsitraukė telefoną ir po trumpos pauzės tarė:
– Radau. „Snobo automobiliai“ prekyba, nuoma. Važiuojam?
– Nenori susitikti su žudiku? Velniai nematė, važiuojam.

*****

Elizas laimingas išėjo į kiemą valgydamas vaisių:
– Visai lengvai išsisukom, Alai.
– Iš kur gavai vaisių? – paklausė seržantas
– Milininis davė…
– O iš kur gavo jis?
– Paėmė virtuvėje iš lėkštės.
– Mulki, negi nesupranti? Jis žino!
Elizo veido ištįso ir pabalo, vaisius iškrito iš rankų:
– Tai ką dabar darysim?
– Viską! Viską, ko tik reindžeris paprašys. Jeigu reikės atsistosim ir ant galvos.

—————————————————————
Klausimas skaitytojams:
Ką pareigūnai ras/sužinos aplankę “Snobo automobilius”?


Comments

  1. antra moteris per visą pasakojimą ir ta pati – lavonas :]