Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (13 dalis) 1

by


2014-02-17

Uncategorized

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Trečia dalis, Penkta dalis, Septinta dalis, Devinta dalis, Vienuolita dalis, Dvylikta dalis

Baro reputacija stipriai priklauso nuo rajono, kuriame jis yra įsikūręs. Kai baras įsikūręs sandėlių rajone, tai labiausiai tikėtina jo publika nelegalūs darbininkai.
Baro reputacija taip pat priklauso ir nuo jo personalo, tačiau, kai lankytojai stiprūs, prakaituoti, pavargę vyrai, tik visiškai beviltiški sutiktų dirbti.
Kai sudėlioji visus taškus, droidai – padavėjai atrodo visiškai logiškas sprendimas.

Milininis pažvelgė į šviečiantį raudoną užrašą „entinental“, pirmoji S raidė nedegė ir įžengė į vidų.
Dauguma staliukų bare buvo šešiaviečiai, dėl reindžeriui nesuprantamų priežasčių nelegalūs darbininkai mėgdavo vaikščioti po šešis ir baras prie to prisitaikė. Vos keletas staliukų nugrūstų į pakampes buvo dviviečiai. Prie vieno iš tokių staliukų ir patraukė Leonidas. Nors prie staliuko ir sėdėjo stambus vyriškis lėtai kilnojantis alaus bokalą, tačiau reindžeriui tai nerūpėjo. Jis išsitraukė policininko pažymėjimą ir pamojavo tipui prieš nosį:
– Dink iš čia.
Nors ir burbėdamas vyriškis pasiėmė savo alaus bokalą ir patraukė į kitą baro pusę.
Milininis įsitaisė, išsirinkta vieta buvo puiki: jis ne tik galėjo nužvelgti visą salę, bet ir stebėti ateinančius bei išeinančius.
Prie jo prišoko sidabrinės spalvos droidas. Padavėjo veidas vaizdavo kažkokią garsenybę, tačiau Leonidas niekaip negalėjo prisiminti ką. Droidas „vilkėjo“ marškinius su kaklaraiščiu ir kelnes su kantų. Kelnes „laikančio“ diržo sagtis vaizdavo vandens molekulę.
– Ar žinote ką užsisakyti? O gal pirmiausiai norėtumėte pavartyti meniu? – pasiteiravo padavėjas.
– Firminio alaus.
– Vaikišką, standartinį ar atsakantį?
– Standartinį.
– Dar ko nors norėsite?
– Kepintos duonos su sūriu.
– Standartinį alaus ir kepintos duonos su sūriu. Daugiau nieko?
– Tik tiek.
– Tuoj pat atnešiu, – pasakė droidas ir dingo.
Milininis nužvelgė salę: visi gėrė alų ir apie kažką diskutavo. Vieni tyliau, kiti grasiau, tačiau galiausiai viskas susiliedavo į bendrą triukšmą, nugirsti net artimiausius kaimynus buvo sunku. Visi baro lankytojai atrodė kaip krovėjai malšinantys sausrą gerklėje po darbo. Niekas neišsiskyrė iš aplinkos. Niekas neatrodė įtartinas. Galbūt jokio nusikaltimo bent jau šiandien čia nebus?
Droidas atnešė užsakymą. Reindžeris gurkštelėjo ir atsiduso mintyse:
„Rodos šis vakaras bus ilgas.“
Leonidas pakėlė lankstinuką gulinti ant stalo ir perskaitė: atvykite į Larslį! Apsilankykite kas dešimtmetį vykstančiame ūkininkų festivalyje. Tik čia galėsite paragauti įvairiausių vaisių, daržovių ir uogų, kokių net neįsivaizdavote už kainą, kuri tokia maža, kad net juokinga!
“Kur gi ne, juokingos kainos” – pagalvojo reindžeris ir suglamžė lankstinuką.
Leonidas išsiėmė telefoną. Stebėjimas, laukimas – neatsiejama tokio darbo dalis. Galbūt ne pati blogiausia, bet tikrai pati nuobodžiausia. Tokiais momentais jis pavydėdavo turintiems tinklo implantus. Kol bare niekas nevyksta, jis tikrai galėtų pasinerti į kokių nors varžybų transliacijas. Turėdamas telefoną gali stebėti vaizdą jame, gali klausyti per ausines, bet žmonės, kurie turėjo implantus, sakė jog tai tas pats kaip lyginti dviratį su lėktuvu.
Laikas slinko lėtai. Per daug lėtai. Nors Milininis pažadėjo sau nepasigerti, tačiau jau ketvirtas bokalas ėjo į pabaigą. Rodės šių droidų vogti niekas nesiruošė.
Netikėtai suvibravo telefonas.
„Man kas nors skambina?“ – pagalvojo reindžeris. – „Vagystė įvyko pas Alfą?“
Tačiau paaiškėjo, jog suveikė žadintuvas. Leonidas niekada nesinaudojo telefono žadintuvo funkcija, todėl nustebęs žvelgė į ekraną. Tuo tarpu priėjo droidas ir padėjo dar vieną blokalą alaus.
– Aš neužsisakiau, dar vieno, – pasakė Milininis, tačiau droidas nekreipdamas dėmesio patraukė link baro durų. Jo pavyzdžiu pasakė ir kiti padavėjai.
Telefonas vėl suvibravo.
-“Tai velnias,“- nusikeikė Leonidas, išjungdamas telefoną. Reindžeris taip greitai atsistojo, kad vos nepargriuvo. Alaus buvo išgerta per daug. Tačiau bare niekas to nepastebėjo, kaip ir nepastebėjo dingusių padavėjų. Visi kaip ir anksčiau kalbėjo apie savo reikalus lėtai kilnodami bokalus.
Kai Milininis atsidūrė gatvėje, paskutinis droidas dingo skersgatvyje kairėje pusėje. Reindžeris išsitraukė ginklą.
– Jūs esate girtas. Grąžinkite ginklą į dėką, – pareiškė ginklas sausu kompiuteriniu balsu.
Nekreipdamas į monotonišką kompiuterio burbėjimą Leonidas nubėgo į skersgatvį, tuomet paskutinis droidas įlipo į baltą furgoną ir uždarė duris. Nesugalvodamas nieko kito reindžeris paleido iš savo ginklo į nuvažiuojantį furgoną. Ginklas atšoko nuo mašinos išdauždamas galinį jos žibintą ir nukrito tamsioje gatvėje.
Milininis nusispjovė. Jis stovėjo vienas, girtas pavojingame rajone su neveikiančiu telefonu. Kažkur toliau voliojosi jo ginklas, kuris atsisakė šaudyti. Ir jeigu ginklas atsisakė šaudyti dėl girtumo, tai automobilis neužsives tuo labiau.
——————————————————————
Klausimas skaitytojams:
Kas ir kodėl vagia droidus?


Comments

  1. Kažkas buildina droidą armiją, most likely ta šventikė.(ne, aš dar neskaičiau tolimesnių dalių)
    Epic moment: -Vaikišką, standartinį ar atsakantį? :]]