Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (12 dalis) 0

by


2014-02-13

install.exe

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Vienuolikta dalis

Dešimt aukštų po žeme Oktagone generolas Oskaras Nikolajus žiūrėjo į kabineto sienas. Kabineto, sienos, grindys, lubos buvo skaitmeniniai ekranai, tiesa, lubų ir grindų paslaugomis naudodavosi retai, tačiau sienos nuolatos mirgėdavo nuo grafikų, atskaitų, žemėlapių. Kad ko nors neužstotų, kabinete baldų kiekis turėjo būti minimalistinis: stalas, kuris reikalui esant pasidaro permatomas, patogi kėdė, ir monitorius.
Tiesa, kai kas nors įžengdavo į generolo kabinetą, visos atskaitos tuoj pat dingdavo nuo sienų ir viskas atrodydavo kaip eilinis nykus kabinetas, tačiau svetimšaliui išėjus, sienos vėl atgydavo.
Tai į ką dabar perskaitė generolas atrodė labai keista, bet vis dėl to buvo tiesa ir jam reikėjo imtis priemonių.

Pasigirdo beldimas į duris.
– Užeikite, leitenante Olintai Panalai.
– Aš, seržantas, sere, – atsakė į žengęs maždaug dvidešimt penkerių uniformuotas jaunuolis.
– Olintai, aš tave paaukštinu į leitenantus. – paaiškino generolas. – Man reikia patikimo žmogaus išorinei misijai. Peržiūrėjau mūsų personalo sąrašą ir tu išsiskyrei kaip gabiausias jaunuolis.
– Dėkoju, sere.
– Vienas mūsų agentas gali greitai gauti labai vertingos informacijos. Tavo užduotis saugoti agentą ir padėti jam visomis įmanomomis priemonėmis. Jeigu įmanoma, išvengti kontakto su pačiu agentu, kad mūsų priešai apie jį nesužinotų. Daugiau informacijos apie misiją duomenų kristale, – pasakė generolas padėdamas ant stalo usb raktą. – Jis negali palikti Oktagono. Įsisavink informaciją ir kristalą sunaikink.
– Klausau, sere.
– Misijai pasiruošti turi dvylika valandų. Kaip žinai išvykti iš Oktagono nėra paprasta, kartu su tavim vyks dar vienas mūsų agentas. Kelionės metu jokių vardų neminėkite, neprisistatykite, nesusipažinkite ir apie misijas nekalbėkite.
– Klausau, sere.
– Ar klausymų bus?
– Ne, sere.
– Tuomet eik ruoštis misijai, leitenante.
Olintas atidavė pagarbą ir išėjo iš kabineto, o generolas vėl pažvelgė į sieną. Panalas nors ir labai jaunas, neabejotinai perspektyviausias jų darbuotojas, tokių geriau neužversti popieriais. Tačiau užduotis… Žaidimas prasidėjo, greičiau nei analitikai prognozavo ir tai jį neramino. Ar generolas galėjo pasielgti kitaip? Jis ilgai svarstė šį klausimą ir visuomet grįždavo, jog tai geriausias įmanomas sprendimas.

*****

Olinto Panalo visas gyvenimas buvo Oktagonas, todėl pasiruošimas misijai netruko ilgai. Tiesiog nuėjo į artimiausią parduotuvę ir nusipirko kostiumą. Kostiumas universalus vyrų drabužis, su juo visur atrodai gerai. Leitenantas nusprendė, jog visus reikalingus daiktus, o taip pat ir drabužius įsigis nuvykęs į vietą, šitaip jis neišsiskirs iš vietinių gyventojų. Todėl su savim neturėjo net jokio krepšio.
Olintas įžengė į kosminę jachtą. Pilotas jau spragsėjo mygtukais ruošdamasis skrydžiui. Antrojo agento nesimatė.
Panalas įžengė į pilotų kabiną:
– Sveiki.
– Jau galime skristi? – pasiteiravo pilotas.
– Man sakė, jog bus du agentai. Reikia sulaukti antrojo.
– Aš ir esu antrasis, – atsakė pilotas ir atitraukęs akis nuo pulto pažvelgė jį savo bendrakeleivį.
Pilotas, taip pat maždaug dvidešimt penkių metų jaunuolis, geltonais suveltais plaukais, žydromis akimis nusišypsojo.
– Leitenantas Olintas Panalas, – Olintas ištiesė ranką.
– Eilinis Kapas. – atsakė pilotas paspausdamas ranką. – Sėskis prisek. Kajutėje vienam bus liūdna.
Panalas paklausė patarimo. Jachta lengvai pakilo į kosmosą. Dvi valandas jie skris normalioje erdvėje, o tuomet panirs į hipererdvę.
– Aš tikėjausi, kad bus pilotas, – pasakė leitenantas, kad nereiktų sėdėti tyloje.
– Taigi, žinai, kaip Oktagonas stengiasi apriboti žmonių judėjimą iki minimo… Taip stengiasi užtikrinti, jog jokia slapta tyrimų informacija nepaklus į kitas rankas.
– Ar nors kartą kas nors yra nutekėję iš Oktagono? – nustebo Olintas.
Kapas gūžtelėjo pečiais:
– Greičiausiai jų paranojai yra priežastis.
– Aš išlipu Serpentine, o kur skrisi tu?
– Nežinau. Mano misija yra nuskraidinti tave. O tuomet turėčiau gauti kitą misiją.
– Kad ir kokia ji būtų, vis tiek geriau nei sėdėti Oktagone. Bent jau pasaulio pamatysi.

————————————————————————
Klausimas skaitytojams:
Ką Olintas veiks Serpentine?