Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (10 dalis) 1

by


2014-02-05

install.exe

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Devinta dalis

Jaunuolis sėdėjo ant automobilio variklio dangčio nugara atsirėmęs į priekinį automobilio stiklą ir žaidė su degtukais. Uždegtas degtukas krisdamas užgesdavo greičiau nei pasiekdavo įtartiną skysčio balą vis didėjančią aplink automobilio ratus.
Vienintelis pašalinis garsas drumsčiantis šią idilę – tai automatinės degalinės parduotuvėlės durys besitrankančios į kraujo baloje gulinti degalinės savininką. O šiaip daugiau jokių įkyrių garsų. O ir kilti iš kur nebuvo – dvidešimt kilometrų iki artimiausios gyvenvietės, aplinkui tik smėlynai, kiek tik akys užmatė.

Jaunuolis uždegė dar vieną degtuką ir tingiai mestelėjo į šoną. Jaunuoliui nelabai rūpėjo spės užgęsti degtukas ar ne. Jo gyvenimas neturėjo prasmės. Jis neturėjo kur skubėti. Kada nors pasiseks… O jei pasibaigs šita degtukų dėžutė, jis tiesiog nueis į degalinės parduotuvėlę pasiimti kitos.
Trinktelėjo automobilio durelės. Kažkas atvažiavo į degalinę su nauju elektriniu automobiliu, kadangi, tik jie neskleidė jokio garso. Koks normalus žmogus važinėtų elektriniu automobiliu? Negirdint variklio gausmo prarandama didesnioji dalis vairavimo malonumo. Jaunuolis ir toliau mėtė degtukus nekreipdamas dėmesio į pašalietį.
– Ameritai, – prabilo drebantis balsas.
Jaunuolis kilstelėjo vieną antakį – kažkas jo specialiai ieškojo. Na jis juk buvo užsirekomendavęs specialistas, gal tuo stebėtis ir nereiktų?
– Aš esu labai užimtas, eik šalin, – atsakė Ameritas. Jaunuolis pabandė įsiklausyti į tolstančius žingsnius, tačiau jų neišgirdo, todėl pridūrė. – Kad ir kokią sumą siūlytumėte man neįdomu.
– O jeigu pasiūlyčiau, kai ką vertingesnio už pinigus? – jau drąsiau kalbėjo pašnekovas.
– Kalbėk. – Amaritas nustojo žaisti su degtukais. – Aš vis tiek niekur neskubu. Galiu išklausyti.
– Mane atsiuntė Oktagonas.
– Gerai, darosi įdomu…
– Tu turi brolį.
Amaritas akimirksniu persirito per automobilio stogą ir nusileido priešais pašnekovą. Jaunuolio nuostabai, tai buvo apkūnus vyriškis vilkintis mėlyną kostiumą:
– Tu nepanašus į operatyvininką.
– Aš toks nesu… Aš psichologas…
Amaritas sugriebė psichologą už atlapų ir prispaudė prie automobilio bagažinės:
– Jūs norite, kad aš nužudyčiau savo brolį?!
– Dėl dievo, – pradėjo švokšti pašnekovas. – Ne. Kodėl tu taip pamanei?
– Į mane kitokiais klausimais nesikreipiama!
– Ne, viskas ne taip… Aš… Mes… pamanėme, jog tu turėtum žinoti apie jį…
– Papasakok man apie brolį…
– Visa informacija yra padėta automobilyje lagaminėlyje ant keleivio sėdynės.
– Gerai. Paskutinis klausimas: kuo tu nusikaltai, kad tave čia atsiuntė?
– Aš… nežinau… Aš… Sudariau tavo ir brolio psichologinius portretus…
Amaritas trenkė dešine ranka psichologui į veidą taip, kad jis tuoj pat prarado sąmonę ir jaunuoliui jį paleidus nukrito kaip bulvių maišas.
Amaritas uždegė degtuką, šį kartą jis nukrito neužgesęs ir smagiu šuoliu liepsna pasveikino savo kūrėją. Jaunuolis skubiai įšoko į psichologo automobilį ir išsinešdino iš degalinės kol jinai nepakilo į dangų. Amaritas koja spausdamas akceleratoriaus pedalą viena ranka laikė vairą, o antrą padėjo ant lagaminėlio. Dabar jo gyvenimas turėjo prasmę.

——————————————————————————————————-
Klausimas skaitytojams:
Kokia veikla užsiima Amarito brolis?


Comments

  1. “- Ameritai, – prabilo drebantis balsas.”
    “Amaritas uždegė degtuką, šį kartą”
    Apsispręsk Ameritas ar Amaritas 😀 Tikriausiai jo nickname Amaras 😀
    “iš degalinės kol jinai nepakilo į dangų”, “jinai” yra berods kaimietiškai :), kodėl tiesiog ne ji?