Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (8 dalis) 0

by


2014-01-30

install.exe

Ankstesnes dalis galima rasti:
Pirma dalis, Antra dalis, Septinta dalis

Prezidentas atsidarė stalčių išsitraukė cigarų dėžutę, pasidėjo ją ant stalo. Pažvelgė į Korpuso sekretorių ateinantį link jo su ginklu rankoje, atlaidžiai nusišypsojęs įsikando cigarą. Sekretorius spustelėjo gaiduką ir pistoleto gale pasirodė ugnelė. Sekretorius pridegė prezidentui cigarą. Prezidentas rankos mostu pasiūlė svečiui pasivaišinti, bet jis tyliai papurtė galvą. Prezidentas išpūtė keletą dūmų, tarsi, viską gerai apgalvodamas prieš reikšdamas savo mintis garsiai:
– Gusai, tu viską girdėjai?
Sekretorius linktelėjo.

– Jis man neatleis… Jei galėčiau iš viso panaikinčiau tą ministeriją. Kažkokia beprotybė. Laikyti tokį laivyną penkiasdešimt metų po karo… Mokėti algas kariams, eikvoti šovinius per treniruotes… Kiekviena planeta gi turi savo policijos pajėgas. Sutinku, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų planetų kartais būna problematiškas, bet vis tiek… Manai, jis imsis priemonių?
Sekretorius linktelėjo.
Prezidentas atsiduso:
– Ką gi, tuomet mes irgi jų imsimės. O dabar reikia pakalbėti apie kitus reikalus.
Sekretorius pridėjo pirštą prie lūpų ir iš kišenės išsitraukė prietaisą panašų į telefoną – blakių detektorių. Kaip Gusas ir tikėjosi kabinete po ministro apsilankymo atsirado net tris blakės. Viena – po stalu, antra – po foteliu, kuriame sėdėjo ministras, o trečia – ant durų. Sekretorius surinko radinius, atsidaręs sekciją išsiėmė vieną taurelę ir butelį. Sumetęs savo radinį į taurelę užpylė jį gėrimu, kaip ir tikėjosi blakės nebuvo atsparios vandeniui. Priėjęs prie lango jį atidarė ir taurelės turinį šliukštelėjo laukan.
– Gusai, po velnių! – neišlaikė prezidentas. – Švaistai gerą daiktą, aš būčiau išgėręs.
– Atleiskite, prezidente, pabijojau, jog tai gali jums sukelti virškinimo sutrikimus.
– Jau saugu kalbėti?
– Manau, kad taip. Tai kokių priemonių norėjote imtis?
– Noriu pakalbėti apie kitą problemą – Ozeloną.
Ozelonas – agrarinė planeta t. y. joje auginami vaisai ir daržovės valgomi visoje Sąjungoje. Nuo kitų agrarinių planetų, jinai skyrėsi, tuo jog turėjo net milijardą gyventojų, paprastai tokio tipo planetose gyveno tik tiek žmonių kiek reikėjo prižiūrėti tūkstančius kilometrų besitęsiančius laukus. O taikant naujausias technologijas ir tie patys prižiūrėtojai dažniausiai atliko stebėjimo pareigas nei fizinius darbus.
Nuo kitų agrarinių planetų Ozelonas skyrėsi dar ir tuo, jog turėjo vietą parlamente, todėl nieko keisto, jog prezidentui rūpėjo užsitikrinti jo atstovo palankumą.
– O kas ten blogai?
– Ozelono imperatorius praranda populiarumą vietinės bažnyčios pranešei. Įsivaizduok, kas bus jeigu pranašė sugalvos nuversti imperatorių?
– O kas bus? – įdomumo dėlei paklausė sekretorius, bet atsakymą jis žinojo iš anksto.
– Pranašė gali atsisakyti mokėti mokesčius, o tai būtų didelis praradimas biudžetui. O jeigu sugalvotų paskelbti nepriklausomybę, tai gali vėl prasidėti sukilimo karas iš naujo. Analitikai atliko modeliavimą ir sako, jog pašalinus pranešę, bažnyčia sunyktų per keletą metų.
Gusas gerai žinojo analitikų prognozes, nes analitikai pirmiausiai ataskaitą pateikė jam ir, tik gavę sekretoriaus pritarimą, parodė prezidentui. Visi dokumentai prieš patekdami pas prezidentą pirmiausiai atsidurdavo ant Korpuso sekretoriaus stalo.
– Tai reikia nužudyti pranašę. Kodėl apie tai kalbate su manim?
– Imperatorius jau pasamdė keletą žudikų, tačiau visus juos ištiko nesėkmės. Todėl jis kreipėsi asmeniškai į mane. Aš pažadėjau jam, kad pasirūpinsiu. Ir mes abu žinom, jog tavo žmonės gali išspręsti bet kokias problemas. Tam ir buvo sukurtas Korpusas – asmeninė prezidento armija.
Gusas atsiduso. Kažkokios pranašės likimas jam nei kiek nerūpėjo, tačiau jam nerūpėjo ir kažkokio imperatoriaus populiarumo reitingas. Sekretorius nematė, kaip valdžios pasikeitimas galėjo sukelti dar vieną galaktinį karą, bet kartais reikėjo patenkinti mažus prezidento kaprizus, kad vėliau galėtų reikalauti didelių paslaugų, tokių kaip ginkluotųjų pajėgų ministerijos biudžeto sumažinimas. Atsiradę laisvi pinigai būdavo nukreipiami Korpuso sekretoriui įdomių projektų finansavimui.
– Gerai, prezidente, aš tuo pasirūpinsiu.
– Išgerkim už tai, – pasiūlė prezidentas.
– Negaliu, darbai laukia, – atsakė Korpuso sekretorius ir pasišalino iš kambario tuo pačiu būdu kaip ir atėjo: per slaptas duris esančias už sunkių užuolaidų.

——————————————————-
Klausimas skaitytojams:
Kokių priemonių imsis ginkluotųjų pajėgų ministras?
Ką darys Korpuso sekretorius?