Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

install.exe (1 dalis) 2

by


2014-01-02

install.exe

Dvidešimties aukštų policijos pastatas stovėjo dangoraižių miško pakraštyje, tarsi milžinas iš rytų pusės prieš visus tuos keliaaukščius gyvenamuosius ir tarsi nykštukas iš vakarų pusės prieš visus kelių šimtų aukštų verslo kompleksus.

Juodu kostiumu, baltais marškiniais ir raudonu kaklaraiščiu, labai tvarkingas tarsi mokyklos pirmūnas, jaunuolis įžengė į policijos pastatą. Vestibiulyje jį iš karto pasitiko interaktyvi rodyklė su dažniausiomis interesantų kryptimis: dėl vairuotojo pažymėjimo, pranešti apie vagystę, pranešti apie sukčiavimą ir daugybė kitų, kartu su žemėlapiu ir besikeičiančiais maršrutais prie reikiamo kabineto. Jaunuolis apėjo rodyklę ir kreipėsi į budintį pareigūną:
– Sveiki, aš Alfas Blankas.
Pareigūnas nenoriai pakėlė galvą nuo monitoriaus į lankytoją, tarsi, kas nors būtų sutrukdęs jam žiūrėti filmą pačioje įdomiausioje vietoje, tačiau vis dėl to prisivertė atsakyti mandagiai:
– Kuo galėčiau jums padėti, pone Alfai?
– Aš esu naujai paskirtas pareigūnas dirbti šiame komisariate.
Pareigūnas susiraukė tarsi bandydamas kažką prisiminti ir atidžiai pažvelgė į Blanko veidą, tuomet iš stalčiaus išsitraukė planšetę ir paliepė:
– Priglauskite delną.
Alfui atlikus kas paliepta kompiuteris su pypsėjo ir planšetė užsidegė žaliai.
– Taip, jūs esate paskirtas dirbti čia, – konstatavo pareigūnas, tuomet netikėtai vikriai pašoko iš savo kėdės ir iš spintos buvusios jam už nugaros ištraukė didžiulę dėžę. – Čia jūsų ginklas, kompiuteris, pažymėjimas, telefonas. – Ant viršaus uždėjo storą segtuvą. – Čia jūsų darbo dokumentai, būtų gerai, kad juos užpildytumėte per artimiausias dvi dienas.
– Ar gi šiais laikais nėra viskas kompiuterizuota? – nustebo Alfas.
– Taip.
– Tai kam reikalingi dokumentai?
– Tokia tvarka. Dokumentai siunčiami į Archyvą.
– Archyvą?
– Taip, toks šašą primenantis pastatas miesto pakraštyje. Jame saugomi visi dokumentai, tam atvejui, jeigu sutriktų kompiuterių tinklas.
– Ar taip kada nors buvo atsitikę?
– Ne.
– Tai dokumentų iš archyvo niekas niekada nepamato?
– Na… – pareigūnas sutriko. – Greičiausiai ne….
– Tai kam juos pildyti?
– Tokia tvarka. Ar jums pateikti skundo blankus? Užpildę skundą galėsite jį pateikti miesto tarybai dėl naujos tvarkos apsvarstymo…
– Ne, dėkoju.
– Priglauskite delną prie planšetės dar kartą, – užsidegus dar kartą žaliai spalvai pareigūnas paaiškino, kaip elgtis. – Liftas kairėje pusėje, 913 kabinetas, – ir staiga supratęs, kur pasiuntė jaunuolį tyliai pridūrė – Užjaučiu.
Alfas priėjo prie lifto ir durys paslaugiai atsidarė. Liftas kaip ir visas pastatas buvo labai modernus ir tvarkingas, tačiau jaunuolis susiraukė lyg užvalgęs kažką kartaus. Tarsi būtum paėmęs sodrios bordo spalvos obuolį, kuris net blizgėjo, tačiau prakandęs supranti, kad jis supuvęs, būtent, kaip dabar jautėsi Blankas. Nors policijos pastatas ir buvo modernus, tačiau biurokratija turbūt nepasikeitė nuo to laiko, kai žmogus išrado raštą…
Išlipęs iš lifto Alfas patraukė priešais esančių koridoriumi ieškodamas savo galutinio tikslo, kairėje pusėje išsirikiavo nelyginiai numeriais pažymėtos durys, o dešinėje – lygiais. Staiga Blankas sustojo, tarsi nudiegtas. Kairėje pusėje išsirikiavo: 909, 911, 915, 917 , dešinėje: 910, 912, 914, 916. 913 kabineto nebuvo!
Daug negalvodamas Alfas pasibeldė į 916 kabineto duris. Kabinete du vyrai įsitaisę už savo stalų atidžiai klausė ką pasakojo trečiasis sėdintis ant palangės. Pro langą matėsi jūra, paplūdimyje deginosi vos vienas kitas žmogus, bangas dideliu greičiu skrodė vienišas kateris. Savaime suprantama, jog tokio vaizdo pro tikrą langą matyti nebuvo įmanoma. Skaitmeninis langas atrodė lygiai taip pat kaip ir tikras, tik jo nebuvo galima atidaryti, už tai rodomą vaizdą pasirinkti galima pasirinkti iš šimtų versijų ar net įkelti savo. Žmonės ankščiau priversti dirbti tarp keturių sienų, dabar labai pamėgo tokius langus, kai kurie net gi stengdavosi, jog jis rodytų maždaug tą patį vaizdą, kaip ir tikrasis langas, jeigu būtų įrengtas būtent toje vietoje.
Blankui įžengus į kabinetą vyrai nutilo.
– Sakykite, kur rasti 913 numerį? – pasiteiravo jaunuolis.
– Jums reikės grįžti atgal iki lifto, tuomet pasukite po kaire puse ir eikite iki galo, tuomet pasuksite po dešine puse ir pamatysite ieškomą kabinetą. Ar galėčiau pasiteirauti kodėl ieškote to kabineto?
– Aš naujai paskirtas pareigūnas, busiu jūsų kolega.
– Užjaučiu, – atsakė sėdintysis ant palangės, kiti vyrai pritariamai nutaisė liūdnas minas.
Žinodamas kelią Blankas lengvai surado paslėptąjį kabinetą, tačiau jį kankino abejonės. Kas blogai su tuo kabinetu? Kiauri langai ir nuolatos šalta? Bėga vanduo per lubas? Kur nors netoli užsikišęs tualetas nuolatos smirda? Juk žmonės ne veltui kartojo tą patį žodį.
Alfas sustojo prie durų, tuoj jis palenks rankeną ir viską sužinos, bet niekaip nesiryžo žengti sekančio žingsnio.

————————————————
Klausimas skaitytojams:
Kaip manote ką Alfas išvys atidaręs duris? Kodėl visi jį užjaučia?


Comments

  1. Kabinetas be interneto..

  2. Kažkiek įdomu, bet labiausiai erzina rašymo stilius pvz:
    Išlipęs iš lifto Alfas patraukė priešais esančių koridoriumi ieškodamas savo galutinio tikslo, kairėje pusėje išsirikiavo nelyginiai numeriais pažymėtos durys, o dešinėje – lygiais

    Liftas tipo kažkokia skylė ar duobė? Esančių su ų nosine, tikrai? Kuo patraukė?

    Tarsi savaime norisi perrašyti į:
    Alfas sunkiais žingsniais išsliukino iš lifto. Kur gi eiti toliau? Prieš akis tęsėsi ilgas koridorius su gausybe durų. Kairėje rikiavosi durys pažymėtos nelyginiais numeriais, o dešinėje – lyginiais. Alfas nupėdino pirmyn.

    See what I did there? Anyways kai norisi viską perrašyti, labai sunku skaityti.