Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Klonų fabrikas (6 dalis) 0

by


Tai paskutinė Klonų fabriko dalis, pirmąją galite rasti čia, penktąją – čia

Reindžeris iš šoko iš burbulo ir prišoko prie pirmo pasitaikiusio klono:
– Nusirenk maikutę!
Iš kito burbulo iš šoko piktas Sidonas:
– Taip nesąžininga! Tu turėjai žūti pirmas! – Gerardas užsimojo kumščiu.
– Kaunantis virtualiose dvikovose, katapultavusis duoda 25 sekundes gyvenimo. Šitą turėjai žinoti! Jeigu tau gaila praloštų pinigų, pasilik juos sau.
Sidonas nuleido kumšti.
Read more

Klonų fabrikas (5 dalis) 1

by


Klonų fabriko pirmąją dalį galite rasti čia, ketvirtąją – čia

Alfas įžengė į šaudyklą. Taikiniai kabėjo kitoje salės pusėje priešais duris. Kiekviena taikymosi pozicija buvo atitverta kolonomis nuo kaimynų, o barikada-spintelė neleido nueiti iki taikinio. Kairėje prie stalo sėdėjo vyras ir išsiardęs ginklą valė jo dalis. Sienas puošė daugybė skirtingų ginklų pradedant nuo senovinių pistoletų, medžioklinių, automatų ir net gi vienas raketsvaidis.
– Kovotojas Nolanas Debruleris, seržante, – prisistatė vyras nepakeldamas akių nuo ginklo.
– Aš galvojau, kad klonus mokote, šaudyti elektrošokiniais ginklais, o ne šratiniais, – Blankas parodė ranka į vieną ginklą kabantį ant sienos.
– Mokom visko. Elektrošokas nežudo, tai policijos ginklas. Pagrindiniai klonų ginklai yra lazeriniai.
Read more

Klonų fabrikas (4 dalis) 0

by


Klonų fabriko pirmąją dalį galite rasti čia, trečiąją – čia

Išėjęs iš ligoninės Milininis išsitraukė telefoną norėdamas patikrinti kokius žmones apklausė jo kolega, kaip tik tuo metu pro jį praėjo stambus žilas vyras. Reindžeris pakelė akis nuo telefono:
– Admirole Holabaumai.
Vyras sustojo ir apsisuko:
– Senai į mane niekas taip nesikreipė. Dabar aš tiesiog strategas Johansenas.
– Admirole, norėjau su jumis pasikalbėti. Jūsų strategija Engelbaso mūšyje prieš sukilėlius man padarė labai didelį įspūdį.
– Tai buvo senai, prieš keturiasdešimt metų?
– Keturiasdešimt penkis.

Read more

Klonų fabrikas (3 dalis) 0

by


Klonų fabriko pirmąją dalį galite rasti čia, antrąją – čia

Valgykla nustebino Blanką nemažiau nei laboratorija. Patalpoje stovėjo penki labai ilgi stalai prie kurių sėdėjo po penkis šimtus klonų. Visi klonai sinchroniškai pakėlė šaukštus ir įsidėjo kažkokį maistą į burną. Pamatytas vaizdas taip pakerėjo Alfą, kad jis net sustojo kelioms akimirkoms. Psichologė turėjo jį kelis kartus timptelėti, kol jis pabudo ir jie nužygiavo toliau nuo valgyklos durų prie mažo stalo prie kurio sėdėjo apie dvidešimt žmonių. Dvi laisvos vietos buvo paliktos šalia Milininio. Jiems įsitaisius prie stalo, kažkas tuoj pat padavė dvi lėkštes su kažkokiu mėsišku patiekalu rudame padaže bei dviejų rūšių garnyru.
Reindžeris pasilenkė prie savo kolegos ir pakuždėjo:
– Kol tavęs nebuvo visiems čia susirinkusiems paaiškinau kas mes tokie ir ko tikimės.
Read more

Klonų fabrikas (2 dalis) 0

by


Klonų fabriko pirmąją dalį galite rasti čia

Atsidarė šerdies durys ir į patalpą į ėjo stambus neaukštas vyras ilgais plaukais surištais gumyte. Jis vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos kombinezoną su daugybę kišenių. Pastatęs į lentyną įrankių dėžę kreipėsi į jo laukiantį žmogų:
– Stoties tarnautojas Neilas Harelis.
– Reindžeris Leonidas Milininis.
– Džesis parašė, kad turiu ateiti pasikalbėti, ar tai su jumis?
– Taip. Ar tai jūs radote klono kūną?
Read more

Klonų fabrikas (1 dalis) 1

by


Nedidelė Itestapo Toros kosminė stotis, savo forma primenanti taisyklinga trikampį, sukosi apie negyvenamą Itestapo planetą, Tūkstančio Saulių Sąjungos pakraštyje, toli nuo pagrindinių prekybinių bei turistinių maršrutų.
Privati kosminė jachta baigė nusileidimo procedūras Itestapo Toros stotyje ir atvėrė savo duris. Pro jas į jachtą tuoj pat nuskubėjo robotas – krovinių vežikas. Po keliolikos minučių iš jachtos išlipo du vyrai. Jaunesnysis maždaug dvidešimties metų jaunuolis. Vilkintis tvarkingą juodą kostiumą, baltus marškinius ir raudoną kaklaraištį. Antrasis – gerokai vyresnis, tačiau sunkiai nusakomo amžiaus. Jam galėjo būti tiek aštuoniasdešimt, tiek du šimtai. Jis dėvėjo tamsiai mėlynas džinsines kelnes vietomis stipriai nubrūžintais ruožais bei su viena kita skyle, visi tie „papuošimai“ greičiausiai atsirado ne dėl dizainerio užgaidos, bet nuo amžiaus. Viršutinę kūno dalį puošė smėlio spalvos švarkas ir balta maikutė su greičiausiai kavos dėme netoli apykaklės. Paskui juos klusniai sekė krovikas veždamas vyrų lagaminus.

Read more

Stiklinės akys (6 dalis) 0

by


Tai paskutinė stiklinių akių dalis. Pirmąją dalį galima rasti čia, penktąją – čia

Tas vienas reikalas, kurį reikėjo sutvarkyti buvo Sviftas. Atsirakinau jo buto duris ir patogiai įsitaisęs fotelyje ėmiau laukti.
Istorija gaunasi labai paprasta, bent jau iš dalies. Emanuelis ir Marija ieško patiklių, kvailų ir svarbiausią – turtingų moterų. Jas suvilioja, o vėliau šantažuoja. Akivaizdu, jog nei į vieno šių veikėjų planus neįėjo vėrinio padirbimas. Marija greičiausiai apie mus žinojo, kaip apie asmenis, kurių reikėtų vengti, tačiau niekada nepagalvojo, jog iki jos dasikasime. Arba tiesiog nėra pakankamai gudri.
Viena dėlionės pusė atrodo būtent taip. Beliko tikėtis, jog Aleksas išsiaiškino kitą ir sudėlioti visus taškus.
Read more

Stiklinės akys (5 dalis) 0

by


Stiklinių akių pirmąją dalį galima rasti čia, ketvirtąją – čia

Į Svifto butą patekome pasinaudodami vienu Medveikio triuku, kaip atrakinti duris neturint raktų. Iš principo pats galėjau tą padaryti ir greičiau, ir elegantiškiau, bet tegul mokosi kol gali, nes kitą kartą gali palanki proga nepasitaikyti, kaip kad atsitiko man…
Read more

Stiklinės akys (4 dalis) 1

by


Stiklinių akių pirmąją dalį galima rasti čia, trečiąją – čia

Fredriksono darbovietė, ta prasme policijos nuovada, buvo įsikūrusi Nasrų pilyje. Kaip priklausė iš lauko pusės jinai turėjo visus gynybos bokštus, šaudymo angas ir atrodė gana grubiai. Laikas, šiuo atveju, jos nenugludino, o padarė dar abraziviasnę. Tačiau viduje tų visų senovinių karų neliko nei ženklo, viskas buvo įrengta labai moderniai.
Mes stovėjome patalpoje šalia apklausų kambario ir per stiklą galėjom stebėti ryklį sėdintį apklausų kambaryje. Kad jis ne vietinis galima buvo suprasti iš jo geltonos odos su žaliai-pilkais taškeliais. Ir vis tik labiausiai jį išdavė ne odos spalva. Ir ne keistas rudas apsiaustas, bet baltas turbanas ant galvos.
Read more

Stiklinės akys (3 dalis) 1

by


Stiklinių akių pirmąją dalį galima rasti čia, antrąją – čia

Ant vitrinos puikavosi užrašas: Blizga kaip tikri, tačiau už kavą pigesni. Viduje daugybėje lentynų tingiai gulėjo įvairiausi vėriniai, karoliai, auskarai, žiedai. Apėmė toks jausmas lyg būčiau patekęs į prabangios papuošalų parduotuvės ir skuduryno hibridą. Prekės tikrai blizgėjo kaip tikros, tačiau nesimatė jokios signalizacijos, kiekvienas norintis galėjo paimti ir pasimatuoti norimus karolius ar auskarus. Nejaugi niekas niekada nebandė tiesiog įsidėti į kišenę ir išeiti?
Read more