Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Varnėnų pieva 3

by


Karšta. Žemė išdžiuvusi ir sutrūkinėjusi nuo drėgmės trūkumo. Plyšiai nėra labai platūs, vos kelių centimetrų, tačiau kai kurių gylis gali siekti net gi daugiau nei metrą. Atsirėmęs į sudžiūvusį medį sėdi vyriškis. Jo uniforma suplyšusi, pro skyles kelnėse matosi kruvinos žaizdos, veidas ištinęs, geltoni plaukai susimaišę su purvu sulipę. Šalia vyro guli moteris, jos drabužiai atrodo taip pat blogai, jos veidas ištinęs ir pamėlęs. Jinai nebekvėpuoja. Jos akys užmerktos, tačiau veide sustingusi šypsena.
Medyje tupi trys grifai ištiesę savo ilgus kaklus. Jie žino, jog moteris nebegyva ir norėtų nusileisti, tačiau vyras juos nubaido. Kol kas.
Read more