Tribūna

Kai užaugsiu būsiu rašytojas

Vampyras pietums (6 dalis) 0

by


Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Antra dalis, Trečia dalis, Ketvirta dalis, Penkta dalis

Žuvingas ežeras, tiesa pasakius, ne ežeras, bet didelė bala. Apeiti ratu aplink ežerą užtrunka valandą laiko. Arba dvi einant labai lėtai.
Grupelė vampyrų medžiotojų apžiūrinėjo kolegos sumeistruotus spąstus vampyrams. Jie visi stovėjo pagarbiu, didelių trijų žingsniu atstumu nuo kruvino bliudelio. Kadangi niekas nežinojo kaip spąstai veikia, tai bijojo prieiti arčiau.
– Banalu, – pasakė pirmasis medžiotojas.
– Norėjai pasakyti primityvu? – pabandė jį pataisyti antrasis.
– Ant naujokų vampyrų, tai suveiktų, bet ant patyrusių… Tikrai ne, – išreiškė savo nuomonę trečiasis.
Read more

Vampyras pietums (5 dalis) 0

by


Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Antra dalis, Trečia dalis, Ketvirta dalis

– Kakariekuuuuuu… Kvar… Kvar… Kakariekuuuu… Kvar… Kvar…
Ulras nenoriai pramerkė akis. Medžiotojas miegojo ant kieto medinio vežimo dugno šalia ąžuolinio karsto. Pažadintas atsisėdo. Skaudėjo visus šonus. Aišku, vaikinas galėjo įsiropšti į karstą ir išsimiegoti minkštai, bet kažkaip pasinaudoti nemirėlio guoliu nekilo noras. Vežime oras buvo pridvėsęs ir iškvėpuotas. Papūga tupėjo ant karsto visaip kraipė galvą žiūrėdama į savo šeimininką.
– Dabar kai turiu pinigų, gal reikia išsinuomoti kambarį smuklėje? – paklausė Ulras.
Papūga pakraipė galvą, bet nieko neatsakė.
Ulras užsidėjo skrybėlę ir išsiropštė iš vežimo. Užsirišo skarelę. Apsivilko lietpaltį, sunkų nuo ginklų. Papūga atsitūpė ant peties į savo vietą.
Read more

Vampyras pietums (4 dalis) 0

by


Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Antra dalis, Trečia dalis

Visą dieną vampyrų medžiotojai bandė surasti kokius nors vampyrų pėdsakus ten kur jų nėra ir galiausiai vakare susirinko smuklėje dideliu kiekiu alaus nuplauti savo nesėkmės jausmą. Tuo tarpu Ulras pabandė atsekti Jomiro arklio pėdsakus ir išsiaiškinti kur tiksliai įvyko užpuolimas, tačiau supratęs, jog nieko gero iš to neišeis numigo iki vakaro. Vampyrų aktyvumas didėja mažėjant saulės intensyvumui.
Jau sutemus medžiotojas pasikinkė arklį ir nuvažiavo link kapinių. Kapinės buvo įsikūrę kiek toliau nuo pagrindinio kelio, o pievos šalia kažkodėl niekas nešienavo. Palikę vežimą šalia kelio Ulras ir Gedeonas nužingsniavo link tikslo.
Read more

Vampyras pietums (3 dalis) 0

by


Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Antra dalis

Kai daktarui nebereikėjo pagalbos Ulras patraukė atgal į smuklę. Smulkė tai dviejų aukštų medinis pastatas su trikampiu stogu. Pirmame aukšte įsikūrė pati smuklė, virtuvė ir šeimininko gyvenamosios patalpos, antrame aukšte buvo įrengi kambariai keliauninkams. Smuklė įsikūrė netoli dvaro, greičiausiai tam, kad turėtų kur apsistoti visi nekilmingieji dėl vienos ar kitos priežasties norintys susitikti su bajoru.
Read more

Vampyras pietums (2 dalis) 0

by


Ankstesnės dalys: Pirma dalis

Saulutė jau senokai patekėjo ir valstiečiai jau senokai buvo pabiro po laukus dirbdami savo darbus kasdienius, tačiau visai kitokios nuotaikos tvyrojo bajoro Akulos dvare. Pagrindinėje dvaro menėje susirinko maždaug trisdešimties medžiotojų grupė.
Tie, kurie vakar susiprotėjo nueiti miegoti laiku, atrodė žvalūs ir nekantriai laukė kada gaus progą kam nors užvožti į snukį. Vampyriškam snukiui teikiama pirmenybė, bet tokio neradus tiks ir bet kuris kitas.
Kiti, kurie vakar neskaičiavo išgertų alaus bokalų, dabar plaukiojo vos pajėgdami išlaikyti vertikalią padėtį ir mintyse keikė šeimininką, kodėl tas nepasiūlė atsisėsti. Tiesa, už vieną dalyką šeimininkui, jie būtų padėkoję, tačiau greičiausiai buvo per daug apduję, jog suvoktų: patalpoje nebuvo ryškios šviesos. Ir nors jau laikrodis ruošėsi mušti vienuoliktą valandą, tačiau ant langų vis tiek kabojo užtrauktos didžiulės sunkios bordo spalvos užuolaidos, todėl visą šviesą kambariui suteikdavo keli šimtai palubėje ant šviestuvų pakabintų žvakių.
Read more

Vampyras pietums (1 dalis) 8

by


Paprastai smuklėje vakarais mėgdavo susirinkti valstiečiai po darbų, išlenkti vieną kitą bokalą prieš miegą, pasibėdavoti apie prastą derlių ar tiesiog pasislėpti nuo subjurusios žmonos nuotaikos. Šį vakarą smuklė buvo sausakimša, tačiau joje susirinkusi publika visai nepriminė valstiečių, iš pirmo žvilgsnio jie visi atrodė skirtingi: skirtingų ūgių, plaukų ar odos spalvos, skirtingų sudėjimų, skirtinga apranga ir vis tik atidžiau pažvelgus jūsų neapleistų nuojauta, kad tarp jų buvo kažkas bendro. Jie visi – vampyrų medžiotojai.
Prasivėrė durys ir į smuklę įžengė naujokas. Alaus bokalai kaip mat nusileido ant stalo, pradėtos kalbos nutilo ir visi smalsiai pažvelgė į atėjusį. Tik musės ir toliau suko savo ratus aplink žibalinius šviestuvus palubėje, nekreipdamos dėmesio į nieką išskyrus save pačias ir kirvarpos toliau kūrė labirintus medinėse pastato sienose.
Read more