Pirma dalis
Antra dalis
Trečia dalis
Ketvirta dalis
Penkta dalis
Šešta dalis
Septinta dalis
Aštunta dalis
Devinta dalis
Dešimta dalis
Vienuolikta dalis
Dvylikta dalis
Trylikta dalis
Keturiolikta dalis
Penkiolikta dalis
Šešiolikta dalis
Septyniolikta dalis
Aštuoniolikta dalis
Devyniolikta dalis
Dvidešimta dalis
Dvidešimt pirma
Dvidešimt antra
Dvidešimt trečia
Dvidešimt ketvirta
Dvidešimt penkta

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis, Devyniolikta dalis, Dvidešimta dalis, Dvidešimt pirma, Dvidešimt antra Dvidešimt trečia Dvidešimt ketvirta

Ulras sėdėjo ant kelmo ant kelių pasidėjęs magijos knygą, Gedeonas stovėjo atsirėmęs į medį, nugarą į kapinių pusę ir buvo pasirengęs bet kuriuo momentu sulįsti į žemę.
– Kai tik pamatysi sielą, pasakyk, – paprašė vaikinas. – Aš perskaitysiu burtažodį.
Po kelių minučių Gedeonas atsikrenkštė ir pranyko. Medžiotojas perskaitė burtažodį. Medžiai tarsi susidubliavo, šešėliai patamsėjo, tačiau vaikinas pamatė Astedo sielą. Astedas atrodė kaip normalus žmogus jis ne tik turėjo drabužius bet net ir sako ginklus: kardą prie šono, strėlinę ir lanką ant peties. Ir buvo tik vienas akivaizdus skirtumas Astadas buvo permatomas kaip murzinas stiklas.
– Sveikas Astedai, – prabilo vaikinas.
– Ooo… – nustebo siela.
– Mano vardas Ulras.
– Ulrai, ar paskutiniu metu tu nepastebėjai nieko keisto?
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Šešiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis, Devyniolikta dalis, Dvidešimta dalis, Dvidešimt pirma, Dvidešimt antra Dvidešimt trečia

Vigis žingsniavo keliu namo iš smuklės nesidairydamas į šalis. Šituo keliu kiekvieną rytą eidavo į darbą ir kiekvieną naktį maždaug tuo pačiu metu grįždavo namo. Ką naujo jis galėjo pamatyti?
Baleslovas nemėgo valstiečiui vyrui priklausiančių atlikti darbų, todėl atsiradus progai dirbti virtuvėje jis kaip pat pasinaudojo. Ir iš pradžių jam tas darbas net gi patiko, bet dabar jis turėjo didesnį tikslą – tapti vampyrų medžiotoju ir visam laikui iškeliauti iš gimtojo kaimelio. Vaikinas mintyse skaičiavo kiek jis uždirbo ir kiek dar reikėjo uždirbti, kad galėtų nusipirkti vampyro medžiotojo ginkluotę.
– Sveikas, – pasigirdo balsas Vigiui už nugaros.
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis, Devyniolikta dalis, Dvidešimta dalis, Dvidešimt pirma, Dvidešimt antra

Bulvėnas rikiavo devynis savanorius medžiotojus ant žemės nubrėžtame apskritime, kurio centre stovėjo antkapis. Kiek atokiau atsirėmę į tvorą stovėjo Vikingas ir Sakalininkas skeptiškai stebintys visą procesą. Vyrams už nugarų, pievoje, atsitraukęs padoriu atstumu sėdėjo Žvilgantis Kailis, rodės, jis vienintelis vertino magija rimtai pasirinkdamas tokį atstumą, kurio jo manymu užtektų nenukentėti nuo šalutinio magijos poveikio.
Bulvėnas pakėlė rankas į saulę ir užtraukė ritualinę giesmę. Iš pradžių burtininkas dainavo tyliai, tačiau jo balsas vis aukštėjo ir aukštėjo. Bulvėno judesiai irgi pasikeitė: pradėjo dainuoti ramiai stovėdamas, tačiau balsui kylant ėmė šokti keistai kilnodamas kojas.
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Keturiolikta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis, Devyniolikta dalis, Dvidešimta dalis, Dvidešimt pirma

Pasėdėjęs smuklėje iki vidudienio ir persimetęs vienu kitu žodžiu su kitais vampyrų medžiotojais Ulras galiausiai patraukė į dvarą. Razma kaip visuomet atrodė apsimiegojęs.
– Jūs buvote teisus, – pasveikino medžiotojas dvaro savininką. – Burtininkas bandė įkalbėti medžiotojus prisidėti prie prikėlimo ritualo.
– Mat kaip.
– Tačiau medžiotojai buvo protingesni ir atmetė tą pasiūlymą.
– Nejaugi?
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Trylikta dalis Keturiolikta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis, Devyniolikta dalis, Dvidešimta dalis

Artėjant saulei link laidos medžiotojai triukšmingai rinkosi smuklėje, užkandžiavo, gėrė, diskutavo. Ulras sėdėjo prie vieno stalo su Vikingu ir studijavo žemėlapį.
– Kodėl tu uždėjęs žymę ant smuklės? – pasiteiravo Vizbaras. – Ar čia kas nors žuvo?
– Taip, vienas burtininkas, – atsakė vaikinas.
– Hm… negerai, tik niekam nesakyk apie tą žūtį.
– Kodėl? – nustebo Ulras.
– Čia medžiotojai laiko savo daiktus, čia jie miega, čia jie jaučiasi saugūs. Tu įsivaizduoji kas bus, jeigu net čia jie negalės jaustis saugūs?
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Dvylikta dalis, Trylikta dalis Keturiolikta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis, Devyniolikta dalis

Ulras užkopė į Piemenų kalnelį. Lėja jau sėdėjo žvelgdama į upelį.
– Labas vakaras. Kvar… kvar…
– Labas vakaras, kaip tavo medžioklė? – atsakė mergina.
Vaikinas atsiduso:
– Keletas pastarųjų dienų buvo… – medžiotojas nutilo ieškodamas teisingo žodžio. – Neramios… pilnos nuotykių…
– Kas atsitiko? – susidomėjo Lėja. – Rodos, vampyro dar niekam pagauti nepavyko?
– Aš nužudžiau burtininką.
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Dešimta dalis, Vienuolikta dalis, Dvylikta dalis, Trylikta dalis Keturiolikta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis, Septyniolikta dalis, Aštuoniolikta dalis

Atsisveikinęs su burtininku Ulras patraukė į mišką prie ąžuolo ir ten pamatė tai ko tikrai nesitikėjo. Giltinė ir nemirėlis sėdėjo ant rąsto ir rūkė suktinę. Sprendžiant iš to, kad jie buvo apsikabinę, linksmai lingavo į visas puses ir bandė kažką dainuoti neaiškia, šveplavimą primenančia kalba, jie rūkė tikrai ne tabaką.
– Chap laikaisi bišiuli? – paklausė Gedeonas.
Medžiotojas trenkė nemirėliui taip stipriai, kad net galva nulėkė į krūmus.
– Šupratau, – atsklido balsas iš krūmų.
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Devinta dalis, Dešimta dalis, Vienuolikta dalis, Dvylikta dalis, Trylikta dalis Keturiolikta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis Septyniolikta dalis

Po siaubingos nakties pagaliau atėjo rytas. Net saulė rodės šiek tiek apsiblaususi liūdėdama dėl to kas įvyko.
Bulvėnas ilgesingai žiūrėjo į kelią. Ulras priėjo ir atsistojo šalia burtininko:
– Kažko laukiate?
– Ne. Mintimis išlydžių Beržinį į paskutinę kelionę, – atsakė burtininkas. – Kelmutį išsiunčiau su vežimu, kad pasirūpintų tinkamomis apeigomis. Iš Pilaičio dabar irgi jokios naudos, tai irgi liepiau važiuoti kartu.
– Jaučiuosi siaubingai, nužudęs jūsų kolegą.
– Ne tu nužudei! – griežtai pareiškė Bulvėnas. – Tą padarė vampyras.
– Bet aš vampyrų medžiotojas! Turėjau suprasti, kad vampyras užuodęs kraują seks paskui auką.
– Ne tu palikai atidarytą langą įleisti gaiviam orui!
Read more

Ankstesnės dalys: Pirma dalis, Aštunta dalis, Devinta dalis, Dešimta dalis, Vienuolikta dalis, Dvylikta dalis, Trylikta dalis Keturiolikta dalis, Penkiolikta dalis, Šešiolikta dalis

Kai visi normalūs žmonės eina miegoti, o ne tokie normalūs traukia į medžioklę, Ulras kaip visuomet žingsniavo mišku prie ąžuolo, susitikti su Gedeonu.
– Tave seka, – pranešė nemirėlio galva išlindusi iš žemės.
Medžiotojas staigiai atsisuko ir iššovė iš paruošto arbaleto nesitaikydamas. Taikysiesi ar nesitaikysi naktį, miške šansai pataikyti į tikslą praktiškai vienodi, tačiau, jeigu kaip Ulras, esi praėjęs tą patį maršrutą ne vieną kartą ir gali nuspėti kur stovi tavo priešininkas, šansai stipriai išauga.
Read more